Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Didžiojo penktadienio rinkliava Šventajai Žemei

Mindaugas BUIKA

Jeruzalėje, šalia senųjų šventovių kyla naujų kvartalų pastatai

Prie įėjimo į Lozoriaus kapą Betanijoje

Pranciškonų kustodijos remiamos naujų būstų statybos vietinių krikščionių šeimoms

Tradicija iš Apaštalų laikų

Tuo metu, kai visuotinis dėmesys yra sutelktas į permainingus įvykius Šiaurės Afrikos šalyse ir Artimųjų Rytų regione, Vatikanas paragino pasaulio katalikus specialia Didžiojo penktadienio rinkliava paremti daug sunkumų patiriančius Šventosios žemės krikščionis. Kovo 21 dieną išplatintame laiške vyskupams Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardas Sandris atkreipia dėmesį, kad šia aukų rinkimo iniciatyva prisimenamas Apaštalų laikus siekiantis tikinčiųjų įsipareigojimas. Kaip rašė šv. Paulius daugelyje savo laiškų, pirmųjų krikščionių bendruomenės stengėsi sušelpti beturčius tarp „Jeruzalės šventųjų“ (Plg. Rom 15, 25–26), nes visi tikintieji turi jaustis Palestinos krikščionių „skolininkais“.

Šventoji Žemė iš visuotinės Bažnyčios visada laukia ir tikisi broliškumo ir solidarumo raiškos bei „abipusiškumo dalijantis malonės ir kentėjimų patyrimu jos kelionėje“. Kardinolas A. Sandris pažymėjo, kad neseniai vykęs Artimiesiems Rytams skirtas Vyskupų Sinodas ir popiežiaus Benedikto XVI apaštalinė kelionė į Kiprą, kurios metu susitiko su gausiomis regiono bažnytinėmis delegacijomis, padėjo stiprinti pasaulio susidomėjimą Kristaus gyvenimo ir darbų žeme. Per pastaruosius metus padvigubėjo piligrimų ir turistų skaičius į Izraelį ir Palestiną, tuo pačiu skatinant vietos gyventojų verslo ir ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto smurtas prieš krikščionis kitose Rytų musulmonų daugumos šalyse aštriai jaučiamas ir Šventojoje Žemėje, rašo Vatikano dikasterijos vadovas. Iš esmės dabar ten dėl ištikimybės savajam tikėjimui ir dėl politinio nestabilumo ir taikos stygiaus krikščionys patiria kankinystės išbandymus.

Anot kardinolo L. Sandrio, vienas iš didžiausią nerimą keliančių šio reiškinio ženklų yra krikščionių nesibaigiantis egzodas, tai yra emigravimas iš gimtųjų vietų. Minėtos teigiamos tendencijos (verslo atsigavimas dėl padidėjusio užsienio piligrimų skaičiaus), deja, kol kas nepajėgė sustabdyti vietinių krikščionių emigracijos. Emigracija dar labiau sekina tas bendruomenes, kurios netenka jaunų žmonių ir jų darbinio pajėgumo ir kūrybingumo. Todėl kartu su Šventuoju Tėvu reikia padrąsinti Izraelio, Palestinos bei aplinkinių kraštų krikščionis ir užtikrinti juos, kad Bažnyčia nesusitaikys su taikos nebuvimu tame regione.

Dvasinio artumo patvirtinimas

„Taika yra neatidėliotina. Taika yra galima. Taika yra neatskiriama sąlyga vertingam žmonių ir visuomenės gyvenimui. Taika yra geriausias vaistas siekiant išvengti emigracijos iš Artimųjų Rytų“, – citavo laiške Vatikano kardinolas popiežiaus Benedikto XVI mintis uždarant Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Jis pastebėjo, kad ir kvietimas Didžiojo penktadienio rinkliavai (o ši iniciatyva yra tradiciškai skelbiama kiekvienais metais), pasitarnauja bendrajam taikos reikalui trokštant, kad tikėjimo broliai ir seserys Šventojoje Žemėje, kaip „įrankiai Viešpaties rankose“, efektyviai prisidėtų prie gėrio kūrimo visame Rytų regione. Ši akcija tuo labiau iškalbingesnė, nes rinkliava organizuojama pačioje Gavėnios dvasinės kelionės į šventąsias Velykas kulminacijoje.

Tokiu paraginimu Rytų Bažnyčių kongregacija atstovauja tikinčiųjų bendruomenėms ir jų hierarchams, kuriems tikrai reikalinga meilės parama jų pastoracinėje, švietėjiškoje ir socialinėje veikloje išbandymų, kartais labai skaudžių, aplinkybėmis. „Su visuotine solidaria pagalba jos tęsia savo integralią būtį tautų kentėjimuose ir viltyse, vystydamos ekumeninį ir tarpreliginį bendradarbiavimą, – rašo kreipimesi kardinolas L. Sandris. – Taip jos nori suteikti garbę Dievui, nori ginti individų ir bendruomenių teises ir pareigas, pradedant nuo asmeninės ir viešosios religinės laisvės įgyvendinimo.“ Palestinoje stiprėjant islamiškajam ekstremizmui religinis diskriminavimas  kartu su socialiniu skurdu tampa viena pagrindinių vietinių krikščionių emigracijos priežasčių. Tačiau padėdamos vargingiesiems Rytų bažnyčios nedaro skirtumo dėl jų išpažįstamo tikėjimo, todėl jų socialinės (švietėjiškos, medicininės) programos susilaukia didelio populiarumo tarp visų Artimųjų Rytų gyventojų.

Kita vertus, kad ir kokia svarbi būtų konkreti parama Šventosios Žemės krikščionims, popiežius Benediktas XVI kviečia žengti toliau ir visus tikinčiuosius ragina rodyti tikrą dvasinį artumą Jėzaus žemei. „Kuo mes labiau vertinsime Kristaus asmens visuotinumą ir išskirtinumą, tuo su didesne padėka mes žvelgsime į žemę, kurioje Jėzus gimė, kurioje Jis gyveno ir atidavė savo gyvybę už mus“, – rašoma laiške vyskupams. Akmenys, kuriais vaikščiojo Išganytojas, yra kupini tos atminties ir „šaukia“ Gerąją Naujieną. Taip pat ir toje Jėzaus žemėje gyvenantys krikščionys savo ištikimu tikėjimo į Prisikėlusįjį liudijimu yra pašaukti būti ne tik atrama Visuotinei Bažnyčiai, bet ir „darnos, išminties ir pusiausvyros raugu“ vietinės visuomenės gyvenime. Kardinolas L. Sandris baigdamas laišką  Šventojo Tėvo vardu iš anksto dėkoja pasaulio katalikams ir jų ganytojams už jų dosnumą Didžiojo penktadienio rinkliavoje.

Pranciškonų kustodijos ataskaita

Kartu su Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto laišku buvo paskelbta Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos ataskaita apie 2009–2010 metais nuveiktus darbus palaikant šventųjų vietų liturginį gyvybingumą, rūpinantis piligrimų kelionėmis ir jų priėmimu bei teikiant įvairiopą paramą vietos krikščionių bendruomenei. (Per Didžiojo penktadienio rinkliavą suaukotų lėšų reikšminga dalis kaip tik ir nukreipiama minėtiems kustodijos projektams.) Ataskaitoje paminėta  Ain Karem šventovės, pastatytos Šv. Jono krikštytojo gimimo vietoje, Betanijos šventovės, esančios prie Lozoriaus kapo, bei Atsimainymo šventovės ant Taboro kalno renovacija. Svarbus nurodymas į darbus atrastoje senovinio Magdalos miesto vietoje, kur galėjo būti gimusi Evangelijoje minima Marija Magdalietė. Dabar čia atliekami archeologiniai kasinėjimai ir įrenginėjamas takas lankytojams. Atvykę piligrimai galės susipažinti su Jėzaus laikų miesto gyvenimu.

Tarp socialinių projektų įgyvendinimo kustodijos ataskaitoje pirmiausia minimi „darbai jaunimo naudai“. Lėšos skiriamos 360 neturtingų studentų krikščionių išlaikymui Betliejaus, Jeruzalės ir Haibos, Bir Zeit ir Ameno universitetuose. Taip pat prisidedama prie tų aukštųjų mokyklų laboratorijų aprūpinimo įrengimais, aktualių saugumo problemų sprendimo. Kaip svarbi socialinė parama dokumente nurodomas rūpinimasis jaunomis krikščionių šeimomis, ypač statant joms namus ir butus įvairiose Šventosios Žemės vietovėse: Jeruzalėje, Betliejuje, Jafoje, Nazarete. (Būsto kompleksuose apgyvendinama nuo 70 iki 125 jaunų porų.) Ataskaitoje yra išvardytos ir kitos priemonės: vaikų namų, reabilitacijos centrų kūrimas, mokyklų plėtra prie jų statant sportinius kompleksus ir kultūros įstaigas.

Šventosios Žemės kustodija taip pat remia Biblijos mokslo centrą „Stadium Biblicum Francescanum“, į kurį kasmet tyrimams ir studijoms iš įvairių pasaulio diecezijų atvyksta dešimtys studentų ir ekspertų. Pranciškonai taip pat išlaiko žiniasklaidos priemones, interneto ir televizijos tinklus, kurie perduoda informaciją apie įvykius šventosiose vietose ir Palestinos krikščionių bendruomenėse.

© 2011 „XXI amžius“