Turkiško kebabo skonis
Gintaras Visockas
Vilniaus senamiestyje gausu užeigų, kur galima paskanauti turkiškų kebabų. Ir tokių kavinių Lietuvos sostinėje tikrai ne viena dešimtis. Sykį ir aš pravėriau senamiestyje veikiančios kebabinės duris knietėjo savo kailiu patirti, ką gi ten nepaprasto išvysiu, kaip būsiu aptarnautas, kokią muziką grojant išgirsiu... Beje, kebabinės duris pravėriau būtent po to, kai spaudoje pasirodė pranešimų apie Turkijos ir Vokietijos nesutarimus. Kai į Vokietiją atvykę aukšto rango Turkijos pareigūnai, susitikę su čia gyvenančia gausia tautiečių diaspora, drįso nurodinėti, kaip jiems gyventi. Esą turkų emigrantams būtina išmokti vokiečių kalbą, bet tuo pačiu būtina išlikti ir tikrais turkais. Kitaip tariant, nenutautėti. Toks viešas Turkijos diplomatų pareiškimas viešint Vokietijoje sukėlė vokiečių nepasitenkinimą. Aukšto rango vokiečių politikai ir diplomatai pareiškė, kad turkai privalo ne tik išmokti vokiečių kalbą, bet ir įsilieti į vokiškąją kultūrą. Taigi tąsyk tarp vokiečių ir turkų kilo tikras žodinis karas, kurį, be kita ko, dar pakurstė Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy.
|