Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Didžiojo penktadienio rinkliava Šventajai Žemei

Mindaugas BUIKA

Jeruzalėje, šalia senųjų šventovių kyla naujų kvartalų pastatai

Tradicija iš Apaštalų laikų

Tuo metu, kai visuotinis dėmesys yra sutelktas į permainingus įvykius Šiaurės Afrikos šalyse ir Artimųjų Rytų regione, Vatikanas paragino pasaulio katalikus specialia Didžiojo penktadienio rinkliava paremti daug sunkumų patiriančius Šventosios žemės krikščionis. Kovo 21 dieną išplatintame laiške vyskupams Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardas Sandris atkreipia dėmesį, kad šia aukų rinkimo iniciatyva prisimenamas Apaštalų laikus siekiantis tikinčiųjų įsipareigojimas. Kaip rašė šv. Paulius daugelyje savo laiškų, pirmųjų krikščionių bendruomenės stengėsi sušelpti beturčius tarp „Jeruzalės šventųjų“ (Plg. Rom 15, 25–26), nes visi tikintieji turi jaustis Palestinos krikščionių „skolininkais“.

Nacistai – rasistai

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Dabar mes, lietuviai, jau tokie. Anksčiau buvome tik žydšaudžiai, o dabar dar ir – tokie. Keistas toks akivaizdus pablogėjimas, kai Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimais nustatyta, kad Lietuva yra pati tolerantiškiausia valstybė Europoje – tik 23 proc. čia gyvenančių mažumų nusiskundė dėl diskriminacijos, o mus tolerancijos mokiusioje Švedijoje netolerancija skundžiasi net 76 proc.! Tikriausiai esame geri mokiniai? Bet kodėl Švedija nemokina tolerancijos Prancūzijos ir Italijos, kuriose net 94 proc. mažumų jaučiasi esantys skriaudžiami?

Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį

Algimantas Zolubas

Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai buvo sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta,  kuriuo įvardijami  valstybėje gyvenantys Lietuvos pilietybę turintys kitų tautybių žmonės. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų Konstitucijoje, nei kituose normatyviniuose dokumentuose terminas nėra įteisintas, todėl dėl jo esmės ir vartosenos keliamos abejonės ir net įtarimas, kad tautybė prilyginama pilietybei, o tokiu atveju tautybė tarsi ir nebevertinama. Kai ką, sekdami kitų demokratinių valstybių pavyzdžiu, jau ir esame padarę: Lietuvos Respublikos piliečio pase tautybė nebežymima. Kosmopolitų skatinami einame dar toliau: švenčių proga vangiai keliame Trispalvę, dėl menkaverčio mokymo kalbame lietuviška puskalbe, nebedainuojame lietuviškų dainų, tautinius drabužius keičiame į džinsus... Gal pradedama pamiršti ir tai, kad Lietuvos Respubliką 1918 metais kūrė ir 1990 metais atkūrė lietuvių tauta, kad ši tauta yra kamieninė Lietuvos pilietinėje tautoje.

Turkiško kebabo skonis

Gintaras Visockas

Vilniaus senamiestyje gausu užeigų, kur galima paskanauti turkiškų kebabų. Ir tokių kavinių Lietuvos sostinėje tikrai ne viena dešimtis. Sykį ir aš pravėriau senamiestyje veikiančios kebabinės duris – knietėjo savo kailiu patirti, ką gi ten nepaprasto išvysiu, kaip būsiu aptarnautas, kokią muziką grojant išgirsiu... Beje, kebabinės duris pravėriau būtent po to, kai spaudoje pasirodė pranešimų apie Turkijos ir Vokietijos nesutarimus. Kai į Vokietiją atvykę aukšto rango Turkijos pareigūnai, susitikę su čia gyvenančia gausia tautiečių diaspora, drįso nurodinėti, kaip jiems gyventi. Esą turkų emigrantams būtina išmokti vokiečių kalbą, bet tuo pačiu būtina išlikti ir tikrais turkais. Kitaip tariant, nenutautėti. Toks viešas Turkijos diplomatų pareiškimas viešint Vokietijoje sukėlė vokiečių nepasitenkinimą. Aukšto rango vokiečių politikai ir diplomatai pareiškė, kad turkai privalo ne tik išmokti vokiečių kalbą, bet ir įsilieti į vokiškąją kultūrą. Taigi tąsyk tarp vokiečių ir turkų kilo tikras žodinis karas, kurį, be kita ko, dar pakurstė Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy.

Kruvinas kleptokratijos ratas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvą sukrėtė vaizdai, parodyti pert televiziją, kuriuose užfiksuota, kaip girtas Vilniaus apygardos teismo  teisėjas Z. Birštonas griuvinėjo, o paskui necenzūriniais žodžiais išplūdo žurnalistus. Beje, šis teisėjas buvo vienas iš Eglę Kusaitę slaptame teisme teisiančios kolegijos narių. Z. Birštonas jau pažalintas iš teisėjų, tačiau toks jo elgesys – dar vienas smūgis ir šiaip jau nedidelį autoritetą turinčiai teismų sistemai. Jau reikalaujama ir Vilniaus apygardos teismo vadovo A. Šumsko atsistatydinimo.