Europos vadovų taryba pritarė AE testavimo programai
Praėjusią savaitę Briuselyje dirbusi Europos vadovų taryba (EVT) patvirtino savo išvadas dėl Europos atominės energetikos raidos gairių, atsižvelgę į situaciją po Japonijos atominių elektrinių incidentų. EVT darbe dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė tarybai konkrečius siūlymus, kuriais siekiama padidinti atominės energetikos saugumą ES kaimynystėje esamose ir planuojamose jėgainėse. Vadovų taryboje nebuvo jokių aštresnių diskusijų dėl Lietuvos siūlymų, susijusių su ES energetiniu saugumu. Prezidentūros pranešime rašoma: Europos vadovų taryboje mes nusprendėme, kad Europai ir šalims aplink Europą yra labai svarbu, kad atominė energetika būtų kuo saugesnė. Visi Lietuvos tikslai buvo pasiekti, Europos vadovų taryba pritarė Lietuvos pasiūlymams, kad patikimumo testai būtų atliekami visoms esančioms Europos Sąjungoje ir už ES ribų branduolinėms jėgainėms. Taip pat pritarta ir mūsų reikalavimui, jog ši patikra būtų taikoma ir jau esamoms, ir planuojamoms statyti atominėms elektrinėms. Europos Sąjunga šių reikalavimų sieks išnaudodama visas tarptautines organizacijas. EVT įpareigojo Europos Komisiją parengti konkrečią koncepciją, kaip Europos Sąjungos branduolinės saugos reikalavimai turės būti taikomi kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į jų jėgainių patikrų rezultatus ir tarptautinių įsipareigojimų atitikimą.
|
Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
Prieš porą savaičių Lietuvos Seimo priimtos įstatymo pataisos, numatančios, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų, sukėlė Lietuvos lenkų bendruomenės nepasitenkinimą. Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) netgi kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtą naują Švietimo įstatymą. LLS prašo, kad nuostatos, kurioms akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, būtų išbrauktos iš Švietimo įstatymo ir pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruošti modelį, suderinus jį su tautinių mažumų bendruomenėmis, kuris išties atspindėtų veidrodinį principą, atitiktų moksleivių ir tėvų lūkesčius, ir valstybės interesą. Atvirame laiške Prezidentei, kurį pasirašė LLS prezidentas, Seimo narys Michalas Mackevičius, rašoma: Tuo pačiu atsirastų galimybė tobulinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja paramą Lenkijos lietuviams, siekiant gerinti jų bendruomenės funkcionavimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjungos manymu, tokiu būdu priartėsime prie vadinamojo veidrodinio principo mūsų kaimyninių valstybių ir strateginių partnerių švietimo sistemose. Laiške apgailestaujama, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naująjį Švietimo įstatymą, nesiryžo įteisinti pariteto nuostatos. Pariteto stoka akivaizdi. Lenkijos lietuviai laiko abitūros egzaminą ta kalba, kuria vyko ugdymo procesas. Lietuvos lenkai ne. Mūsų valstybės švietimo sistemoje taip pat nėra privalomo gimtosios lenkų kalbos abitūros egzamino (Lietuvos lenkų sąjunga daugelį kartų to prašė). Lenkijos Respublikoje lietuviai, baigdami ugdymo kursą, privalomai laiko gimtosios lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Lietuvos švietimo sistemoje nėra Lenkijos istorijos ir geografijos dalykų. Lenkijos lietuviai turi atskiras Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas, dėstomas lietuvių kalba, pažymima laiške. Pasak LLS, Lietuvoje taikomas mokinio krepšelio 15 proc. priedas švietimo įstaigoms (šis priedas, kaip žinoma, taip pat skiriamas mokykloms, ugdymo procesą vykdančioms lietuvių kalba Vilniaus, Šalčininkų, Trakų r.), o Lenkijoje mokinio krepšelio priedas mokykloms, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, esą siekia 50300 proc. LLS teigia sunerimusi ir dėl Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos ketinimo suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą abiturientams: tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos kaip gimtosios, ir tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos kaip išmoktos.
|
Kruvinas kleptokratijos ratas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvą sukrėtė vaizdai, parodyti pert televiziją, kuriuose užfiksuota, kaip girtas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Z. Birštonas griuvinėjo, o paskui necenzūriniais žodžiais išplūdo žurnalistus. Beje, šis teisėjas buvo vienas iš Eglę Kusaitę slaptame teisme teisiančios kolegijos narių. Z. Birštonas jau pažalintas iš teisėjų, tačiau toks jo elgesys dar vienas smūgis ir šiaip jau nedidelį autoritetą turinčiai teismų sistemai. Jau reikalaujama ir Vilniaus apygardos teismo vadovo A. Šumsko atsistatydinimo.
|