Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Socialiniai Gavėnios projektai

Mindaugas BUIKA

Išmalda artina prie Dievo

Sekant evangeliniais patarimais (plg. Mt 6, 1–18) svarbiausi Gavėnios laikotarpio bruožai tikinčiajam yra pasninkas, malda ir išmalda. Tai, kas tradiciškai suprantama, kaip „išmaldos“ davimas, yra labdaringas aukojimas ir parama stokojantiems, ir šis poelgis artina prie Dievo ir skatina atsivertimą, kas yra išskirtinai svarbu šiame liturginiame laikotarpyje. Apie tai popiežius Benediktas XVI kalbėjo pačioje Gavėnios pradžioje, kovo 11 dieną, Vatikane susitikęs su Belgijos katalikų socialinės asociacijos „Pro Petri Sede“ nariais, kurie remia vargšus ir patį apaštalo šv. Petro įpėdinį jo labdaringuose projektuose.

Pasak Šventojo Tėvo, Gavėnioje reikia labiau rodyti atsakomybę vargingųjų brolių ir sesių atžvilgiu, kad šio meto „vidinė piligrimystė“ būtų prasmingesnė ir patvirtintų mūsų pasitikėjimą visiška Kristaus, kuris yra „Pasaulio šviesa“, pergale prieš blogį. Mūsų labdaringa veikla yra įnašas kovoje su skurdu, kurią motyvuoja dvigubas Dievo ir artimo meilės įsakymas. „Taip veikdami su gailestingąja meile, mes išreiškiame  savosios būties tiesą, kad daugiau džiaugsmo teikia davimas negu ėmimas (plg. Apd 20, 35), – aiškino popiežius Benediktas XVI. – Iš tikrųjų, dalydamiesi su savo artimu, mes patiriame džiaugsmą dėl tos gyvenimo pilnatvės, kuri ateina iš Dievo.“

Šventasis Tėvas su padėka pripažino, kad asociacija „Pro Petri Sede“ už iš visų pasaulio tikinčiųjų apaštalo šv. Petro įpėdiniui teikiamas aukas (kasmet šios aukos sudaro 60–80 milijonų dolerių) finansuoja daugybę paramos projektų įvairiose pasaulio šalyse. Kaip pavyzdį Popiežius nurodė dramatišką padėtį Haityje, kuriame per 2010 m. sausio mėnesį vykusį žemės drebėjimą žuvo beveik 250 tūkstančių žmonių. (Taigi, 10 milijonų gyventojų turinčio vargingo Haičio nuostoliai nepalyginamai didesni (ypač dėl dabar patiriamos choleros epidemijos), nei turtingos 130 milijoninės Japonijos, kurioje pastarasis žemės drebėjimas ir cunamis atnešė per 10 tūkstančių žmonių aukų).

Popiežius Benediktas XVI priminė, kad gailestingosios meilės tarnystė priklauso pačiai Bažnyčios prigimčiai, kadangi ji yra „gyvybinga Dievo rūpinimosi visais žmonėmis raiška“. Taigi, suteikdama materialinę paramą labiausiai stokojantiems Bažnyčia kartu jiems siūlo savo  širdį ir meilę, taip patvirtindama, jog kiekvienam asmeniui yra skirta oriai gyventi. Išmaldą duodantys žmonės yra tos vilties, kurią neša Dievo meilė, tikrieji liudytojai.

Kūrinijos globos aktualizavimas

Tarp įvairių Gavėnios socialinių projektų galima paminėti Brazilijos, kuri yra didžiausia pasaulio katalikiška šalis  (185 milijonai gyventojų, beveik visi katalikai), vyskupų šiuo laiku skelbiamą „Brolybės kampaniją“. Šiemetinėje Gavėnioje jos parinkta tema „Brolybė ir gyvybė planetoje“ turi ryškų ekologinį bruožą, kuriuo siekiama skatinti kūrinijos globą. Ta proga pasiųstame laiške Brazilijos vyskupų pirmininkui Marianos arkivyskupui Žerardui Lyrijui Ročai popiežius Benediktas XVI pripažino tokių iniciatyvų svarbą atgailos kupinoje Gavėnios dvasinėje kelionėje, siekiant ir žmogiškojo mentaliteto atnaujinimo.

Šventasis Tėvas priminė pamokančius apaštalo šv. Pauliaus žodžius, išsakytus jo Laiške Romiečiams, „kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Rom 8, 22) dėl žmogaus rodomo egoizmo jos atžvilgiu. Bet taip pat yra tiesa, kad „kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai“ (Rom 8, 19) ir bus užbaigtas jos besotis naikinimas. Taigi, žmogaus išsivadavimas iš nuodėmės ir Dievo valios vykdymas gali turėti ir didelę ekologinę prasmę. „Pirmas žingsnis yra teisingi santykiai su mus supančiu pasauliu, pripažįstant paties žmogaus, kaip kūrinijos dalies buvimo sąlygas, – aiškino laiške Brazilijos vyskupams popiežius  Benediktas XVI. – Juk žmogus nėra Dievas, o tik Jo atvaizdas, todėl jis turi būti kiek įmanoma jautresnis Dievo buvimui visame, kas jį supa.“

Taigi tie, kurie geba Visatoje ir jos reiškiniuose atpažinti Kūrėjo neregimą veidą, rodo didesnį palankumą visai kūrinijai ir darbuojasi gamtosaugos naudai, priimdami kiekvieną gyvybės apraišką. Šventasis Tėvas priminė savo enciklikos „Caritas in Veritate“ mokymą, kad pirmoje vietoje turi būti „žmogaus ekologija“. O tai reiškia žmogiškosios  gyvybės gynimą nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, palaikymą tradicinės šeimos, paremtos vyro ir moters santuoka, ir realią paramą visuomenės atstumtiesiems, neužmirštant gamtos stichijos aukų.

Kaip tik šiame kontekste galima kalbėti apie visos aplinkos globą, prisimenant, kad „Dievas patikėjo kūriniją žmogui, bet ne tam, kad jos atžvilgiu savavališkai dominuotų, bet kad ją saugotų ir ja rūpintųsi, kaip kad sūnus rūpinasi savo tėvo paveldu“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Tas Dievo paveldas yra brazilams ir kitoms pasaulio tautoms patikėta gimtoji žemė, kurią jos turi nuoširdžiai globoti, o ne egoistiškai eksploatuoti ar apleisti. Brazilijos atžvilgiu Bažnyčia prioritetinį dėmesį kreipia į visam pasauliui brangų miškingąjį Amazonės baseiną, kuris vis labiau nyksta dėl neatsakingos verslininkystės.

© 2011 „XXI amžius“