Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos

Prieš porą savaičių Lietuvos Seimo priimtos įstatymo pataisos, numatančios, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų, sukėlė Lietuvos lenkų bendruomenės nepasitenkinimą. Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) netgi kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtą naują Švietimo įstatymą. LLS prašo, kad nuostatos, kurioms „akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, būtų išbrauktos iš Švietimo įstatymo ir pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruošti modelį, suderinus jį su tautinių mažumų bendruomenėmis, kuris išties atspindėtų veidrodinį principą, atitiktų moksleivių ir tėvų lūkesčius, ir valstybės interesą“. Atvirame laiške Prezidentei, kurį pasirašė LLS prezidentas, Seimo narys Michalas Mackevičius, rašoma: „Tuo pačiu atsirastų galimybė tobulinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja paramą Lenkijos lietuviams, siekiant gerinti jų bendruomenės funkcionavimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjungos manymu, tokiu būdu priartėsime prie vadinamojo veidrodinio principo mūsų kaimyninių valstybių ir strateginių partnerių švietimo sistemose“. Laiške apgailestaujama, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naująjį Švietimo įstatymą, nesiryžo įteisinti pariteto nuostatos. „Pariteto stoka – akivaizdi. Lenkijos lietuviai laiko abitūros egzaminą ta kalba, kuria vyko ugdymo procesas. Lietuvos lenkai – ne. Mūsų valstybės švietimo sistemoje taip pat nėra privalomo gimtosios – lenkų – kalbos abitūros egzamino (Lietuvos lenkų sąjunga daugelį kartų to prašė). Lenkijos Respublikoje lietuviai, baigdami ugdymo kursą, privalomai laiko gimtosios lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Lietuvos švietimo sistemoje nėra Lenkijos istorijos ir geografijos dalykų. Lenkijos lietuviai turi atskiras Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas, dėstomas lietuvių kalba“, – pažymima laiške. Pasak LLS, Lietuvoje taikomas „mokinio krepšelio“ 15 proc. priedas švietimo įstaigoms (šis priedas, kaip žinoma, taip pat skiriamas mokykloms, ugdymo procesą vykdančioms lietuvių kalba Vilniaus, Šalčininkų, Trakų r.), o Lenkijoje „mokinio krepšelio“ priedas mokykloms, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, esą siekia 50–300 proc. LLS teigia sunerimusi ir dėl Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos ketinimo suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą abiturientams: tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos kaip gimtosios, ir tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos kaip išmoktos.

Į šio klausimo sprendimą įsikišo ir Lenkijos vyriausybė, paraginta Lietuvos lenkų ir kai kurių europarlamentarų. Lenkijos užsienio reikalų ministerija neseniai pareiškė, kad Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, gali lemti prievartinę lenkų bendruomenės Lietuvoje asimiliaciją.

Lenkijos URM pranešė „su nusivylimu“ sutikusi Lietuvos Seimo sprendimą, kuris, pasak jos, gali reikšti dalies lenkiškų mokyklų uždarymą. Ministerijos atstovas Marcinas Bosackis teigė, kad įstatymo pataisos gali pažeisti ir dvišalę 1994 metų sutartį. Pasak Lenkijos URM, Lietuvos argumentai, kad dėl šių pataisų situacija taps panašesnė į tą, kuri yra Lenkijoje, buvo naudojami selektyviai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad ją stebina „neadekvatus“ Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos situacijos vertinimas, kurį pateikia Lenkijos pareigūnai. Ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius pabrėžė, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes. Lietuvos URM taip pat pareiškė, kad jai kelia nerimą kasmet blogėjanti lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje. Taip Lietuvos pareigūnai reagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos kaltinimą, esą Lietuvos Seimo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria išplėstas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose gali lemti prievartinę lenkų bendruomenės Lietuvoje asimiliaciją ir galimai pažeidžia dvišalę sutartį. Ministerija pabrėžė, kad Lietuva visiškai užtikrina dvišalės Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų vykdymą. Jose įtvirtinta galimybė „mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“. Lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos. Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąja kalba, nors pagal tarptautines normas gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pabrėžia ministerija. Komentare teigiama, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo lenkiškų mokyklų skaičius padaugėjo nuo 44 mokyklų 1991 metais iki 62 mokyklų 2010 metais. Įskaitant mišrias mokyklas, kuriose yra lenkiškų klasių, jų yra beveik 100. „Tai – absoliuti dauguma už Lenkijos ribų veikiančių mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba. Kad lenkų mažumos švietimo padėtis Lietuvoje yra geriausia pasaulyje, viešai pripažino tiek Lenkijos užsienio reikalų, tiek Nacionalinio švietimo ministerijų atstovai“, – teigia Lietuvos URM. Lietuvos pareigūnai atkreipė dėmesį į ES vykdytą apklausą, kurioje 42 proc. Lietuvoje apklaustų tautinių mažumų atstovų nurodė, kad jie patiria sunkumų Lietuvos darbo rinkoje dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo. „Savo ruožtu mums kelia susirūpinimą lietuvių tautinės mažumos švietimo reikalai kaimyninėje šalyje, kurie, Lenkijos teigimu, yra daug geresni negu lenkų Lietuvoje. Deja, realybėje lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje kasmet blogėja – per pastaruosius dešimt metų buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų“, – teigia Lietuvos URM. Krasnagrūdos ir Krasnavo mokyklose panaikintos lietuviškos klasės, uždarytos Agradnykų, Klevų, Ramoniškių, Vaitakiemio mokyklos, o nuo kitų metų rengiamasi uždaryti Pristavonių ir Vidugirių mokyklas. „Labai trūksta vadovėlių lietuvių kalba, o nuo šių metų planuojama „naujovė“ – lietuviškoms mokykloms vadovėliai nebebus spausdinami, vietoj jų bus pereinama prie mokymosi iš elektroninių vadovėlių“, – teigia URM. „Esame įsitikinę, kad visos valstybės turi skirti ypatingą dėmesį tautinių mažumų klausimams ir poreikiams, tad pasisakome ne už diskusijas tema „kas būtų, jei būtų“, bet už atvirą dialogą bei realius darbus valstybių piliečių labui“, – sakoma URM komentare.

Penktadienį švietimo ir mokslo ministras, atmesdamas Varšuvos priekaištus Lietuvai dėl permainų švietimo srityje, teigė, kad Lenkijai galima kelti klausimus dėl tautinių mažumų asimiliacijos. „Jeigu mūsų kaimynai lenkai mėgina formuluoti klausimą mūsų nacionaliniu mastu priimtų sprendimų kaip žingsnius, kurie yra nukreipti į asimiliaciją, ar netiktų tokiu atveju komentaras – ar Lenkijoje tokia pati dešimtmečiais taikoma praktika neleistų mums teigti, kad jau ne vieneri metai Lenkijoje vykdoma lietuvių ir kitų tautinių mažumų asimiliacija, nes tie dalykai jau ne vieneri metai yra įgyvendinti Lenkijoje“, – Lietuvos radijui sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Ministras pabrėžė, kad permainos švietimo srityje Lietuvoje vykdomos nuosaikiai, o ne radikaliai. Jis teigė siūlęs kolegai Lenkijoje aktualius klausimus aptarti tą pačią dieną aplankius lietuviškas mokyklas Lenkijoje ir lenkiškas Lietuvoje, tačiau atsakymo nesulaukė. „Mano supratimu, būtų geriausias sprendimas apsilankyti kartu lietuviškose mokyklose Lenkijoje ir lenkiškose Lietuvoje, ir tada būtume galėję kalbėti labiau argumentų, o ne politinių pareiškimų kalba“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Toje pat „Akiračių“ radijo laidoje europarlamentaras V. Landsbergis sakė, kad „Lenkijos URM su ministru priešaky įsivarė save į kampą labai šiurkščiais spaudimais ir grasinimais, kad santykiai sugrius, kad niekada neatvažiuos į Vilnių.“ V. Landsbergis sakė: „Galbūt jie ir nebepuls daugiau. Net nepalanki Lenkijos spauda gana ramiai konstatavo – dabar lenkų mokyklose bus daugiau lietuvių kalbos. Ir tai neatrodė kaip tragedija, kad bus daugiau lietuvių kalbos ir kad geriau išmoks vaikai lietuviškai. Bet ta senoji pono Sikorskio linija, matyt, nenori nurimti...“ V. Landsbergis nusistebėjo, kad Lietuvai priekaištaujama, esą ji nesilaiko įsipareigojimo nebloginti teisių. „Apie kokias teises eina kalba? Teisę neleisti vaikams geriau išmokti valstybinę kalbą? Pasidaro kažkokia nesąmonė. Yra švietimas, tautinių mažumų mokyklos, ir jokių teisių niekas nepažeidžia. O tai, kad ten buvusi tvarka diskriminavo mokinius, kad jie turėjo mažiau galimybių gerai išmokti valstybinę kalbą, įsijungti į visuomenės gyvenimą, daryti karjeras – tai irgi faktas“, – sakė V. Landsbergis. „Tai, kad Lietuva savo piliečiais, savo piliečių vaikais pagaliau pasirūpino, tikrai nėra jokio bloginimo ar puolimo, – argumentavo politikas. – Pagalvokime – mokyklose daugiau lietuvių kalbos. Ką tai pablogino? Endekišką izoliacinę programą laikyti juos atskirtus nuo lietuviškos visuomenės? Pablogino uždarumą? To uždarumo tikrai nereikia garbinti. Įstatymas tikrai pagerina vaikų ir jaunimo pasirengimą gyvenimui, ir pirmiausia Lietuvoje.“ Anot jo, kai kurie lenkų politikai „pasirinko kelią save išaukštinti, o lietuvius žeminti“, bet tai turėtų praeiti.

Šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba. Be to, naujose pataisose numatyta, jog 2013 metais ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino užduotys bus vienodos. Švietimo įstatyme taip pat numatyta, kad lietuvių kalba būtų mokoma jau nuo darželio – tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę turės būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Lietuvos Vyriausybė sako, kad tokie pakeitimai daromi ir siekiant tautinių mažumų atstovams padėti integruotis į darbo rinką, visuomeninį gyvenimą, kad jie turėtų lygias galimybes kaip ir tie jaunuoliai, kurių gimtoji kalba – lietuvių.

© 2011 „XXI amžius“