Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vilniuje vyko nacionalinis Gailestingumo kongresas

Šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje

Pamokslą sakė apaštalinis nuncijus arkivysk. Luigi Bonazzi, į lietuvių kalbą vertė kun. Robertas Šalaševičius

Ekumeninė Šviesos kelio procesija iš Aušros Vartų į Dievo Gailestingumo šventovę

Šv. Mišiose Arkikatedroje Bazilikoje dalyvavo ir kitų krikščioniškų konfesijų Lietuvoje – stačiatikių, evangelikų liuteronų bei reformatų – atstovai

Šv. Mišių Arkikatedroje Bazilikoje dalyviai

Balandžio 30-osios popietę pamaldomis Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje prasidėjo Dievo Gailestingumo kongresas. Kiek vėliau Šv. Jonų bažnyčioje tikintieji rinkosi klausytis dvasinių konferencijų apie Dievo gailestingumą.

Pirmoje konferencijoje Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis apžvelgė, kaip dieviškasis gailestingumas pristatomas Biblijoje. Senajame Testamente jis siejamas su Dievo ištikimybe savo tautai. Pranašai jautriai primena, kad Dievo meilė pranoksta netgi motinos meilę savo kūdikiui. Naujajame Testamente gailestingumas reiškia visiškai dovanotą meilę, kuri pranoksta mirtį. Jėzus savo mirtimi ir prisikėlimu išvadavo žmones iš nuodėmės ir mirties. Meilė Dievui ir žmonėms yra neatskiriamos – Jėzus primena: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, tiek padarėte man. Tikintysis išgyvena savo santykį su Dievu ir jis tampa pagrindu gailestingumui santykiuose su žmonėmis. Tai, ką dovanojam kitam žmogui, visada yra tik trupinėlis to, ką mums dovanoja Dievas, kalbėjo vyskupas A. Poniškaitis.

Liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis atskleidė, kaip liuteronai supranta Dievo gailestingumą. Pirmiausia susirinkusiųjų jis paprašė sukalbėti Apaštalų tikėjimo išpažinimą. Pasak liuteronų ganytojo, tikėti reiškia pasitikėti, o gailestingumas plačiąja prasme reiškia Dievo malonę. Tikėjimo išpažinimas yra mums perduotas lobis, kuriame skelbiamas Dievo iš meilės ir gailestingumo atliktas kūrimo, atpirkimo ir pašventinimo darbas. Vyskupas M. Sabutis atkreipė dėmesį į nuo visų Vilniaus kalvų matomus bažnyčių kryžius. Tiek kartų degintos bažnyčios vėl pilnos ir jose meldžiamasi – tai ne mūsų nuopelnas, tai – Dievo gailestingumo ženklas, teigė liuteronų ganytojas.

Trečioje konferencijoje Šv. Jono Teologo vienuolyno prioras kun. Jean Emmanuel Le Taillandier de Gabory kalbėjo apie gailestingumą kaip Jėzaus širdies paslaptį. Jis prisiminė Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, kuris 1946 metais Šv. Jonų bažnyčioje leido švęsti Gailestingumo sekmadienį. Prancūzas vienuolis sugretino Švč. Jėzaus Širdies šventę, įsteigtą po apreiškimo šv. Marijai Margaritai Alakok, ir Gailestingumo šventę. Gailestingo Jėzaus paveiksle vaizduojami iš Jėzaus širdies ištrykštantys du spinduliai simbolizuoja Eucharistijos ir Krikšto bei Susitaikymo sakramentus. Per juos pasireiškia Dievo gailestingumas, perkeičiantis žmogaus širdį. Kun. Jean Emmanuel ragino susirinkusius melsti širdies atsivertimo, kad Dievas išmokytų atleisti ir prašyti atleidimo.

Vakare ekumeninė Šviesos kelio procesija iš Aušros Vartų pajudėjo į Dievo Gailestingumo šventovę. Po jos šventovėje vyko adoracija, kurios metu buvo giedamas „Apreiškimas apaštalui Jonui“.

Gegužės 1 dieną, sekmadienį, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vyko dvasinė konferencija ir Gailestingumo kongreso šv. Mišios. Konferencijos metu įžvalgomis dalijosi Pasaulinio Dievo Gailestingumo kongreso generalinis sekretorius kun. Patrice Chocholski.

Pasak jo, švelnaus gailestingumo ir besąlygiškos meilės patirtis gali įrodyti Dievo buvimą. Kaip pavyzdžius jis pateikė žydų kilmės ateisto Albert Coen ir šv. Faustinos gyvenimų patirtį. Kun. P. Chocholski papasakojo, kaip atjauta ir gailestingumas reiškiasi didžiosiose pasaulio religijose.

Šv. Mišias aukojo apaštalinis nuncijus arkivysk. Luigi Bonazzi kartu su Lietuvos vyskupais ir būriu kunigų. Maldas jis giedojo lietuviškai iš Mišiolo, o pamokslą iš italų kalbos vertė Arkikatedros administratorius kun. Robertas Šalaševičius.

Pamoksle nuncijus palygino šiandienos krikščionis su Jėzaus apaštalais. Prisikėlęs Viešpats yra tarp mūsų – kaip ir tada Paskutinės vakarienės menėje. Jis siūlo ramybę tiems, kurie Jį paliko ir Jo išsižadėjo. Mokiniai nudžiugo pamatę Mokytoją ir apsčiai patyrę gailestingą Dievo meilę. Jėzus siūlo galimybę po nesėkmės vėl pradėti iš naujo. Jis suteikia Šv. Dvasią ir kviečia būti atleidimo nešėjais bei liudytojais. Arkivysk. Bonazzi prisiminė palaimintąjį popiežių Joną Paulių II, kuris mokė apie gailestingumą ir dar labiau parodė jį savo gyvenimu. Praėjus dvejiems metams po pasikėsinimo į jo gyvybę, kalėjime jis susitiko su į jį šovusiu turku Ali Agca ir jam atleido. Vėliau dalindamasis savo įspūdžiais Jonas Paulius II sakė, kad jie susitiko kaip vyrai ir kaip broliai. Net skausmingiausios patirtys veda ar gali vesti į brolystę. Netiesa, kad nesutarimai ir neapykanta gimdo dar daugiau neapykantos. Gailestingumas įgalina nugalėti blogį gėriu ir augti brolystei. Nuncijus atkreipė dėmesį, kad neretai mokymas apie atleidimą ir gailestingumą neteisingai suprantamas – tarsi jie reikalautų atsisakyti teisingumo. Iš tiesų jis neprieštarauja teisingumui ir neatmeta pareigos atitaisyti padarytą blogį. Taip pat atleidimas ir gailestingumas skatina žvelgti Dievo akimis. Jis turi peržengti pamaldžių ketinimų ir jausmų stadiją, kad augtų brolystė. Kaip sakė apaštalas Paulius: nebėra nei žydo, nei graiko: visi jūs esate viena! Šiuos žodžius, pasak nuncijaus, galima pritaikyti šiandieninei Lietuvos situacijai ir tarti: nėra nei lietuvio, nei lenko, nei ruso – visi yra broliai Kristuje Jėzuje. Arkivysk. Bonazzi palinkėjo visiems būti taikos bei gailestingumo įrankiais ir matyti kituose brolius.

Vakare Jono Pauliaus II beatifikacijos proga Katedros aikštėje skambėjo miuziklas „Karolis. Pašaukė mane“.

VR
Dainiaus Tunkūno nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“