2011 m. gegužės 6 d.
Nr. 34
(1914)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Benediktas XVI apie palaimintojo pirmtako tikėjimą ir mokymą

Mindaugas BUIKA

Atidengiamas popiežiaus Jono
Pauliaus II portretas po jo
paskelbimo Bažnyčios
palaimintuoju per beatifikacijos
iškilmes šv. Petro aikštėj

Simbolinė beatifikacijos data

Su dešimtimis kardinolų ir vyskupų bei šimtais kunigų celebruodamas palaimintojo Jono Pauliaus II beatifikacijos šv. Mišias popiežius Benediktas XVI homilijoje dar kartą apžvelgė savo pirmtako iškėlimo į Bažnyčios altorių garbę aplinkybes ir įvertino jo dvasinį paveldą. Gegužės 1 dieną Romos šv. Petro aikštėje vykusiose iškilmėse, kreipdamasis į milijoninę tikinčiųjų minią, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Prieš šešerius metus buvome susirinkę į šią aikštę celebruoti popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvių. Mūsų skausmas dėl jo netekties buvo gilus, tačiau dar didesnis neaprėpiamos malonės jausmas gaubė Romą ir pasaulį: malonės, kuri tam tikru būdu buvo mano mylimo pirmtako viso gyvenimo ir ypač jo kančios liudijimo vaisius. Jau tada mes jutome jo šventumo dvelksmą su įvairiopais Dievo tautos garbinimo ženklais. Dėl šios priežasties su visa pagarba galiojančioms Bažnyčios kanoninėms normoms aš pageidavau, kad jo beatifikacijos bylos tyrimas vyktų kaip įmanoma sparčiau. Ir štai mūsų trokštama diena atėjo – ji atėjo greitai, kadangi tai buvo malonu Viešpačiui: Jonas Paulius II yra palaimintasis!“


Lankomos ir pagerbiamos palaimintojo Jono Pauliaus II relikvijos

Mindaugas BUIKA

Relikvijorių su palaimintojo
popiežiaus Jono Pauliaus II
krauju per beatifikacijos
iškilmes atnešė jį slaugiusi
sesuo Tobiana ir stebuklingai
išgijusi sesuo Marija Simon Pjer

Paroda Šv. Petro aikštėje

Praėjusį sekmadienį vykusiose popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmėse vėl buvo pagerbti naujojo palaimintojo palaikai, kurie paskui buvo perlaidoti į patogesnę lankyti kapavietę Vatikano bazilikos Šv. Sebastijono koplyčioje. Šiuo metu Šv. Petro aikštėje veikiančioje unikalioje parodoje galima susipažinti su kitomis į Bažnyčios altorių garbę iškelto Šventojo Tėvo relikvijomis. Šalia Berninio kolonados esančioje (Carlo Magno Karolio Didžiojo) salėje Vatikano miesto valstybės, Lenkijos ambasados prie Šventojo Sosto ir šios šalies Kultūros ir paveldo ministerijos rūpesčiu parengtoje ekspozicijoje išdėstyti daiktai, primenantys palaimintojo Karolio Vojtylos (1920–2005) gyvenimą nuo jo kūdikystės ir vaikystės iki didžiojo pontifikato pabaigos.


Nepaprastas piligrimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip jūros bangos užlieja smėlio smiltis ir grįžta atgal, taip panašiai esti ir su krikščioniškomis šventėmis: jos ateina, pasiekia aukščiausią liturginį tašką – per pamaldas išsiilgusiųjų širdis pripildo gyvojo vandens ir... pradeda atslūgti. Prisikėlusiojo šlovinimas per Eucharistijos šventimą bažnyčioje juk negali trukti ištisą dieną. Yra laikas Jį šlovinti šventovėje ir yra laikas Jį garbinti visur kitur.


Vilniuje vyko nacionalinis Gailestingumo kongresas

Šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje

Balandžio 30-osios popietę pamaldomis Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje prasidėjo Dievo Gailestingumo kongresas. Kiek vėliau Šv. Jonų bažnyčioje tikintieji rinkosi klausytis dvasinių konferencijų apie Dievo gailestingumą.

Pirmoje konferencijoje Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis apžvelgė, kaip dieviškasis gailestingumas pristatomas Biblijoje. Senajame Testamente jis siejamas su Dievo ištikimybe savo tautai. Pranašai jautriai primena, kad Dievo meilė pranoksta netgi motinos meilę savo kūdikiui. Naujajame Testamente gailestingumas reiškia visiškai dovanotą meilę, kuri pranoksta mirtį. Jėzus savo mirtimi ir prisikėlimu išvadavo žmones iš nuodėmės ir mirties. Meilė Dievui ir žmonėms yra neatskiriamos – Jėzus primena: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, tiek padarėte man. Tikintysis išgyvena savo santykį su Dievu ir jis tampa pagrindu gailestingumui santykiuose su žmonėmis. Tai, ką dovanojam kitam žmogui, visada yra tik trupinėlis to, ką mums dovanoja Dievas, kalbėjo vyskupas A. Poniškaitis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija