Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Naujieji disidentai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio pabaigoje suėjo metai, kai buvo atpažintas prie Kauno marių rastas nužudytas kovotojas su pedofilija Drąsius Kedys. Deja, šio kauniečio nužudymas iki šiol neištirtas. D. Kedys tapo mūsų krašte įsigalėjusios nusikalstamos santvarkos – lietuviškosios kleptokratijos auka. Jis aktyviai tyrė įtakingo pedofilų klanui priklausančių aukšto rango pareigūnų ir įtakingų verslininkų veiklą. Neabejojama, kad D. Kedys buvo nužudytas kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų užsakymu.

Kodėl Lietuvoje legalizuojami nužudymai? Deja, tenka pripažinti, kad didžiulės aferos ir politinės žmogžudystės įsigalėjo dar prezidentu būnant A. Brazauskui (1993–1998 metais). Tuomet mūsų krašte atsirado galingi mafijos klanai, mafijos voratinklis apraizgė valdžios struktūras ir verslo olimpą. Pastaruoju metu klostosi dar grėsmingesni procesai. Knygose skaitėme apie Stalino ir Hitlerio laikus, o dabar savo akimis galime išvysti, kaip realiame gyvenime įsigali fašizmas. Juk lietuviškoji kleptokratija yra artima fašizmui. Jei nebus sugriauta, sulauksime baisesnių laikų.

Šiuo metu Lietuvoje daug visuomenės veikėjų, teisininkų ir aktyvių piliečių yra persekiojami dėl savo veiklos. Su persekiojimais susiduria teisėja N. Venckienė, jauna klaipėdietė E. Kusaitė, visuomenės veikėjai J. Vedeckis, V. Anankienė, D. Šulcas bei kiti Lietuvoje įsigalėjusiai kriminalinei ir politinei mafijai neparankūs piliečiai. Šie naujieji disidentai susiduria su dideliu spaudimu. Vadinamojo elito atstovai aršiai puola prezidentę Dalią Grybauskaitę. Štai įtakingas teisininkas V. Nekrošius kritikavo Prezidentės sprendimą nepašalinti iš teisėjų N. Venckienės. Jo nuomone, Prezidentė pasielgė negražiai ir neteisiškai. Už teisingumą jau daugelį metų kovojantis kėdainietis D. Šulcas kartu su savo bendražygiu iš Tauragės M. Virkiečiu balandžio 25–29 dienomis Vilniuje surengė bado akciją. Beje, šią bado akciją ignoravo dauguma žiniasklaidos priemonių.

Per pastarąjį dešimtmetį mūsų krašte nužudyti Juozas Paliakas, Vytautas Pociūnas, Drąsius Kedys ir kiti mafijos klanams neįtikę asmenys. Šių metų gruodį sueis 10 metų nuo klaipėdiečio politiko J. Paliako nužudymo. Jis kovojo su visoje respublikoje įtakingu Klaipėdos oligarchų klanu, tyrė šio klano narių vykdytus valstybinio turto grobstymus ir stambias aferas. Už tai jam buvo grasinama, o 2001 metų gruodžio 18 dieną – susprogdintas. Šis nužudymas neištirtas iki šiol.

Pastarųjų dienų ekonominės realijos tiesiog pribloškia. Labai daug Lietuvos žmonių neišgali susimokėti didžiulių mokesčių už šildymą, vandens tiekimą ir vis labiau įsiskolina, vis daugiau atsiduria visiškame skurde ir badauja. Tai, kad iki šiol nesutramdomi didžiulių mokesčių (net po 600–900 litų per mėnesį) reikalaujantys energetikai, rodo, kad valstybėje įsigalėjo energetikų klanų diktatas. O tai, kad didelės dalies Lietuvos žmonių pajamos per kelerius metus nekyla, o kartais net ir mažėja – tai jau tiesiog dramatiški išbandymai. Ir kuro, transporto paslaugų bei maisto produktų kainos nenumaldomai kyla. Štai nuo 2010 metų pavasario kai kurių maisto produktų kainos pakilo 20–25 proc., o kai kurių – net 50 proc. Lietuvoje 25 proc. dirbančiųjų gauna minimalius atlyginimus – 670 litų į rankas. Pagal minimalios algos dydį jau atsiliekame nuo daugelio Lotynų Amerikos kraštų. Štai Brazilijoje minimalus atlyginimas – 350 dolerių (830 litų) į rankas, Kosta Rikoje – 500 dolerių (1200 litų), Urugvajuje – 600 dolerių (1430 litų), Arubos saloje – 800 dolerių (per 1800 litų) į rankas.

Tad matome, kad kalbos apie laisvę virto teorinėmis, daug Lietuvos žmonių susiduria su didžiule priespauda. Filosofas ir psichologas Ėrichas Fromas kadaise rašė: „Politinė laisvė pati savaime dažnai tėra iliuzija. Žmogus, kuris patiria  ekonominę priespaudą, netampa laisvu dėl to, kad kartą per kelerius metus padeda kryžiuką rinkimų biuletenyje. Žmonės dažnai atsiduria nelaisvės apsuptyje, jie tarsi sukaustomi grandinėmis ir išsiveržti iš tų grandinių bus įmanoma tik tada, kai žmonės supras, kad akla priklausomybė nuo valstybės ar nuo tam tikrų žmonių grupių juos žemina. Dabartinės civilizacijos nuosmukis reiškiasi ir tuo, kad nutolstama nuo laisvės dvasios ir prarandamas pasitikėjimas savimi. Skurdas yra ne kas kita, kaip priespaudos ženklas. Tam, kad įveiktume skurdą, turime nustoti lenktis prieš kitus ir pasitikėti savimi“. Panašiai teigia ir žymus Rusijos filosofas S. Kurginianas, kurio nuomone, kai kuriuose Rytų Europos kraštuose įsigalėjęs monopolinis kapitalizmas – tai žiauri priespaudos sistema, besilaikanti smurto ir klastos pagalba.

Tokie procesai nėra pakankamai atskleidžiami, nes dalis žiniasklaidos, ypač oligarchinė žiniasklaida, nenori atskleisti tiesos, kad Lietuvoje įsigalėjo brutalus monopolinis kapitalizmas, kad ir vėl kaip brežnevizmo laikotarpiu atsiranda disidentai – už demokratiją ir teisingumą kovojantys ir už tai nuožmiai persekiojami žmonės. Šios žiniasklaidos atstovai nenori atskleisti tiesos ir apie Kėvišo, Kirkilo, Uspaskicho klanų veiklą. Jie tik stengiasi nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų – į apyvartą metami visokie pigūs skandalai ir skandaliukai, skleidžiami ir mitai bei prasimanymai. Vėl metama antisemitizmo korta – teigiama, kad Lietuvai kenkia retkarčiais mūsų krašte apsilankantis Eurazijos žydų kongreso prezidentas A. Maškevičius. Aiškinama, kad viskas yra gerai, gražu, nėra „valstybininkų“ klano, o Lietuvą griauna žydai. Tokie antisemitiniai paskviliai – pigūs propagandiniai pramanai. O antisemitinių išpuolių pastaruoju metu vis daugėja. Štai Vilniuje minint Holokausto dieną į kino salę, kurioje vyko filmo peržiūra, įsiveržė šeši žmonės ir įmetė dūminius užtaisus. Visi filmą stebėję žmonės turėjo bėgti iš salės nuo aitrių dūmų. O balandžio 20 dieną ant Kauno sinagogos buvo užrašyti užrašai: „Hitleris buvo teisus“ ir „Žydai, lauk“.

Tuo tarpu informacija apie tai, kad daugelis stambių mafijos klanų lyderių – stoniai, vojeikos, gusiatinai, gribojedovai ir panašūs – yra komunistai ir kagėbistai, dažniausiai nutylima. Tai nėra smulkmena. Štai ką apie komunistinės ideologijos pavojus rašė kunigas Jonas Burkus: „Komunizmas yra satanistinė religinė sekta. Dėl to katalikas, tapdamas komunistu ar kitos satanistinės sektos nariu, atsisako tikrojo Dievo ir jo Bažnyčios. Ten, kur komunizmas tvirtai įsigalėjo, ši satanizmo forma tapo valstybine religija“. Iš komunistinės kagėbistinės nomenklatūros kilęs kriminalizuotas elitas turi savo herojus – tai televizijos ekranuose besipuikuojantys uspaskichai, bosai, šleževičiai, kėvišai, kirkilai ir kiti įtakingi oligarchai. O tauta turi savo herojus – tai ir minėti naujieji disidentai, ir tikrąsias tikėjimo vertybes nuosekliai ginantis kunigas J. Varkala, ir su korupcija ir karingųjų gėjų įtaka kovojantis Seimo narys K. Uoka bei kiti politikai.

Priartėjame prie lemtingos kryžkelės – Lietuvą užvaldžiusio kriminalizuoto elito pozicijos jau svyruoja, artėja ta valanda, kai jis bus nušalintas nuo dominuojančių pozicijų.

© 2011 „XXI amžius“