Buvo gera kartu
Pirmą kartą taip puikiai švenčiau Sekmines. Šalia Raudondvario esančiame Didvyrių kaimo miškelyje įsikūrusioje sodyboje birželio 12 dieną vyko šventė, kurią organizavo Gyvųjų akmenų bendruomenė. Čia sugužėjo didžiulis būrys krikščionių ir panašiai mąstančių pasauliečių. Jų amžius pats įvairiausias: nuo krykštaujančių kūdikių iki garbaus amžiaus žmonių, ypač daug buvo jaunimo.
Renginys prasidėjo šlovinimo giesmėmis. Dalyvavome šv. Mišiose, kurias aukojo Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios klebonas kun. Kęstutis Rugevičius. Paskui dalyvavome visus suartinančiame žaidime Šv. Dvasios tunelis: visi susikabinome po du ir nutiesę gyvąją eilę laiminome kiekvieną prabėgantį pro susikabinusių rankų grandinę. Kas švelniai paliesdavo, kas patapšnodavo, o kas ir stipriau trinktelėdavo nuo to tik platėjo šypsenos.
Po tokio visus vienijančio žaidimo dalyvavome suneštinėse vaišėse su išmoningai pagamintais sumuštiniais, skaniais naminiais pyragais, gaivinomės gira tiesiai iš statinaitės ir žolelių arbata.
Paskui, kas norėjo, dar dalyvavo užtarimo maldoje, kas bandė suprasti, kaip reikia pačiam melstis, kas tiesiog kalbėjosi apie artimus sielai dalykus.
Pavakary buvo užkurtas didžiulis laužas ir skambant muzikai prasidėjo apeiginiai žydų šokiai. Tai buvo įstabu. Tuose šokiuose visa gyvenimo esmė, išreiškiama per rankų judesį ir žingsnelius: žmogus žengia kelis žingsnius link Dievo, po to kelis atgal, vėl į priekį, ir vėl atgal, galiausiai, kad ir kiek besipainiojęs, jis vis tiek kelia rankas aukštyn, tiesia jas link Dievo. Pageidaujant jaunimui, dar šokome Čingischaną, Kiaulės grikiuose ir kitus linksmus šokius. Buvo be galo smagu.
Man buvo taip gera, kad dabar norėčiau pakviesti kitais metais atvykti ir kitus. Gera būti kartu, dalintis gėriu ir šiluma.
Aurelija Sarkanienė
Kauno rajonas
© 2011 XXI amžius
|