Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Skausmo savaitės atodūsiai

Šią savaitę minime didžiųjų tremčių 70-ąsias metines. Istorikų duomenimis, Sovietų Sąjunga su Lietuvos marionetine administracija surengė net 35 trėmimo akcijas. Penki trėmimai buvo masiniai – vienu metu apėmė visą Lietuvą: 1941 m. birželio 14 dienos trėmimas (ištremta 5728 šeimos – 17485 gyventojai, skaičius įvairiuose šaltiniuose šiek tiek skiriasi), 1945 m. pavasario ir liepos–rugpjūčio mėnesių (1959 šeimos – 8226 gyventojai), 1948 m. gegužės 22 dienos trėmimas, kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ (11365 šeimos – 40002 gyventojų), 1949 m. kovo 25 dienos trėmimas „Bangų mūša“  (8817 šeimų – 29180 gyventojų), 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdytas trėmimas „Ruduo“ (4009 šeimos – 16150 gyventojų). Iš viso per tuos dešimt metų trukusius sovietų okupacijos trėmimus buvo ištremta 44 tūkst. šeimų – apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Galima sakyti, kad kiekvienas masinis trėmimas buvo lyg naujas Sovietų Sąjungos karo paskelbimas Lietuvai, į kraštą permetant papildomus karinius dalinius. Kiekvienas trėmimas prilygo karo stoviui, nes į bėgančius tremiamuosius kareiviai ir kolaborantai šaudė be įspėjimo.

Trėmimai ir netektys – okupacijos pasekmė

Ištraukos iš Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame 1941 m. birželio trėmimų aukoms atminti, pasakytų kalbų

Valdžios atstovai Gedulo ir vilties dienos minėjime Giedrės MAKSIMOVIČ nuotrauka

1941 metais Lietuvos piliečiams teko labai sunki lemtis: trumpas laikas subręsti kartu su savo nepriklausoma valstybe, žiaurūs išgyvenimai. Juk iš tikrųjų 1941-ųjų vasarą Lietuvoje gyveno daugybė žmonių, prisiminusių ar savanoriškai dalyvavusių laisvės gynimo kovose siekiant įtvirtinti ir apginti Vasario 16-osios aktą. Žiauru ir apmaudu, kad Lietuva per tremtis neteko šių iškilių žmonių – šviesiausių protų, darbščiausių ūkininkų. Cinizmas ir brutalumas vertė nutilti inteligentiją, sveiką protą ir žmogiškumą, o jų vietą užėmė gyvuliškas brutalumas, žiaurumas, jokios atsakomybės nepripažįstanti kriminalinė savivalė.

Malda sudegintų kryžių vietoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišias aukojo kan. Andriejus Sabaliauskas, prel. Juozas Šiurys ir kun. Juozas Rudys

Gegužės 28 dieną Paragaudžio kaime (Šilalės r.) paminėtos 47-osios šioje vietoje sudegintų kryžių metinės.

 Šeštadienio vakarą rinkosi žmonės, kad savo malda ir prisiminimais paminėtų šią skaudžią datą. 1964 m. gegužės 28–29-osios naktį Šilalės tarybinės valdžios įsakymu, dalyvaujant ir pritariant Kvėdarnos ir kaimynystėje buvusio Pajūralio kolūkių vadovams, pradėti naikinti pakelėse stovintys kryžiai. Buvo sutelktos didelės pajėgos: galinga technika, būrys žmonių. Rajono valdžios įsakymu operacijos metu kelius ir aplinką saugojo švietimo darbuotojai, komjaunuoliai, pionieriai, milicijos darbuotojai. Kryžiai buvo raunami, vežami prie Jūros upės ir čia pat, ant kranto, Paragaudžio kaime deginami. Tuo metu čia buvo kolūkio pievos: ganėsi gyvuliai, buvo šienaujama. Vietiniai žmonės Jaronimas ir Marytė Oželiai, Eugenijus Ivanauskas pasakoja, jog kai kurie žmonės nesutiko naktį eiti griauti kryžių. Kolūkietis Adomas Bočkus pasakęs, jog gerus darbus reikia daryti dieną, o ne naktį, ir prie kitų neprisidėjo. Vladas Urbys gegužės 29 dienos rytą vienam kryžių griovėjui sakė, jog yra nustebęs, kad toks, rodos, doras žmogus ėjo kryžių griauti. Už šitokį „išsišokimą“ V. Urbys gavo 15 parų arešto.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos

Rūta Averkienė

Grupė renginio dalyvių

Kasmet birželio trečiąją minėdami Pirčiupių kaimo tragedijos metines prisimename tragišką šio kaimo istoriją ir patys sau pasižadame padaryti viską, kad tokios tragedijos nepasikartotų. Šiemet paminėtos tragedijos 67-osios metinės.

Paminėjimas prasidėjo prie paminklo Motinai. Čia ir prie memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Minėjimas tęsėsi žudynių vietoje, kurią šiuo metu žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Iš viso tragedijos vietoje – keturiasdešimt šeši kryžiai. Kapinaitėse giedojo Varėnos kultūros centro Valkininkų filialo moterų ansamblis, vadovaujamas meno vadovės Aldonos Japertienės, eiles deklamavo Valkininkų vidurinės mokyklos mokiniai.

Atsakas į krikščioniškojo gyvenimo krizę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI kalba pirmojoje Popiežiškosios naujosios evangelizacinės tarybos asamblėjoje Nuotrauka iš „L’Osservatore Romano“

Suformuota dikasterija, rengiamasi Sinodui

Rengiantis būsimajam Naujojo Evangelizavimo temai skirtam Vyskupų Sinodui plačiai svarstoma šios veiklos samprata ir aktualumas. Apie tai buvo diskutuota ir neseniai įsteigtos Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmojoje plenarinėje asamblėjoje, kurios narius ir bendradarbius gegužės 30 dieną audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Jo kalboje pirmiausia buvo prisimintos šios Šventojo Sosto Dikasterijos įsteigimo ištakos ir formavimas, atsiliepiant į krikščioniškojo gyvenimo krizę ypač senųjų tikėjimo tradicijų šalyse dabartinės sparčios sekuliarizacijos poveikyje.

Keturgubas Dievo meilės santykis

Kun. Vytenis Vaškelis

Tapytojas Pinturicchis (1454–1513) paveiksle „Šv. Augustinas, jūros pakrantėje mąstantis apie Švč. Trejybės slėpinį“ vaizduoja vyskupą, kuris stovėdamas jūros įlankos pakrantėje iškėlęs rankas klausiamai žvelgia į tuštumą. Šalia Augustino pavaizduotas berniukas, kuris kriaukle semia jūros vandenį ir pila į iškastą duobutę. Galbūt mažylis neketino visą jūrą perpilti į tą duobelę, bet šv. Augustinui, mačiusiam tas vaikučio pastangas, kilo mintis, jog žmogaus galva yra pernelyg maža, kad joje tilptų Švč. Trejybės paslaptis.

Gegužinių atgarsiai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Uoginių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Matilda Povilonienė, 94 metų Povilas Kazlas ir bendruomenės tarybos narė Leontina Jackevičienė prie Švč. Marijos Magdalenos koplyčios

Baigiantis gegužei apsilankiau Kupiškio rajone, Uoginiuose, kur nuo senų laikų vykdavo gegužinės pamaldos, apie kurias gerų atsiliepimų anksčiau buvau girdėjęs. Jų organizavimo pradininkai buvo Adomas Petrauskas, unikalaus kaimo buities muziejaus įkūrėjas, ir Domicelė Kazlienė. Šiemet „mojavos“ vakarus rengė kaimo bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Matilda Povilonienė. Visą gegužės mėnesį į Švč. Marijos Magdalenos koplyčią rinkosi tikintieji. Ateidavo iki 20 žmonių – vis moterys ir vienintelis vyras Povilas Kazlas. Senoliui patikėtas koplyčios durų raktas.

Šeštinės ir kaimo šventė

Bronius VERTELKA

Alančių kapinėse giedojo Vadoklių bažnyčios choras

Alantėse švenčiamos Šeštinės – kartu ir kaimo šventė. Į ją noriai renkasi šiame nedideliame kaime gimę ir augę žmonės. Šiemet kartu dar paminėta ir Tėvo diena.

Pradžioje visi rinkosi į kaimo kapines, kur palaidoti artimieji, kaimynai, draugai ir pažįstami. Čia giedojo Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios choras, žodį tarė parapijos klebonas kun. Vidmantas Kareckas.

Smagus pasibuvimas

Bronius VERTELKA

Uliūnietis Vainius Gverždys tapė šventųjų paveikslus

Priešpaskutinį gegužės sekmadienį Jotainiuose vykusią amatų dieną atidarė rajono meras Povilas Žagunis. Šventėje dalyvavo buvęs Vadoklių seniūnas, dabar rajono vicemeras Antanas Pocius, rajono Tarybos nariai, Vadoklių seniūnijos atstovai.

Susirinkusiuosius linksmino Ėriškių, Velžio, Vadoklių kapelos, Jotainių folkloro ir modernaus folkloro ansambliai, šoko Panevėžio bendruomenės rūmų šokių kolektyvas „Austėja“. Netrūko smalsuolių prie Trakiškio žolininkių stalo. Daug kas domėjosi augalais, jų panaudojimu, neatsisakė paragauti žolelių antpilų. Viena dainininkė, pavartojusi Trakiškio moterų paruoštų naminių vaistų, džiaugėsi atgavusi balsą. Noriai šventės dalyviai pirko barklainietės Sandros Žvybienės rūkytus ir keptus sūrius, apetitą žadino Žvalgaičių kaimo gyventojo Romualdo Fedaravičiaus gintarinis medus ir namuose rūkyti lašiniai. Uliūnietis Vainius Gverždys tapė šventuosius ant 100 metų išlaikytų pušinių lentelių. Savo dirbinių nesiruošė parduoti, bet norėjo įsitikinti, kaip į juos reaguos šventės dalyviai. Amatų dienoje buvo kaimo meistrų, tautodailininkų dirbinių. Panevėžyje architekto padėjėja dirbanti Gintarė Abukauskaitė turėjo pačios rankomis darytų papuošalų. Šventėje apsilankė ir buvęs garsus kalvis Petras Gurskas, kurio dirbiniai iš metalo eksponuojami Anykščių arklio muziejuje.

Meilės gimtinės bažnyčiai darbai

Daiva Visockienė,

pastoracinės tarybos valdybos narė

Ramutė ir Zenonas Akramavičiai su klebonu kun. Stasiu Šlepavičiumi prie naujos klausyklos

Birželio 5 dieną Nemakščių Švč. Trejybės parapijoje buvo minimos Tėvo dienos ir Šeštinių šventės, taip pat pirmasis mėnesio sekmadienis yra skiriamas maldoms už geradarius. Tą sekmadienį šv. Mišiose dalyvavo vieni dosniausių parapijos geradarių Ramutė ir Zenonas Akramavičiai. Zenonas yra kilęs iš Nemakščių parapijos.

Šv. Mišių metu džiaugiamės jų meile ir dėmesiu gimtajai bažnyčiai. Buvo pašventinta antroji klausykla, kuri mūsų bažnyčioje atsirado jų dėka (pirmoji, pašventinta praėjusią vasarą, taip pat jų dovanota). Kalbėdamas susirinkusiems tikintiesiems Zenonas pabrėžė, kad gyvenime reikia stengtis, jog pradėtas darbas būtų užbaigtas. Supratome, kad Ramutė ir Zenonas ne tik nepalieka neužbaigtų darbų, bet ir kitiems žmonėms dovanoja prasmingus darbus. Tai žmonės, kurie pavertė realybe ne vieną klebono kun. S. Šlepavičiaus svajonę. Daug jėgų ir lėšų pareikalavę klebono pradėti procesijų takų įrengimo aplink bažnyčią (1000 m2) darbai buvo užbaigti su Ramutės ir Zenono materialiniu ir dvasiniu palaikymu. 2007 m. po Lietuvą keliavusios Šv. Teresėlės relikvijos aplankė ir Nemakščių parapiją. Šiam įvykiui atminti klebonas buvo pažadėjęs jo įamžinimą. Šis pažadas buvo įvykdytas padedant Ramutei ir Zenonui, Ksaverai ir Stasiui Mėliniams (dovanojo ąžuolą), Vaclovui Šimaičiui (transportas). Jų bendromis pastangomis atsirado liaudies meistro iš Tryškių Prano Dužinsko išdrožta ąžuolinė šv. Teresėlės skulptūra, primenanti jos apsilankymą.

Maldingumo bei uolumo sėmėsi ir iš kitų kunigų

Kan. Antanas Striukis Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Su Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios rezidentu kanauninku jubiliatu Antanu STRIUKIU kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.

Koks Jūsų kelias į kunigystę?

Minint kunigystės sukaktis ar dvasininkų gyvenimo jubiliejus, daugeliui kyla klausimas, kas yra kunigystė? Jei Jonas Krikštytojas buvo daugiau negu pranašas, kaip tai pabrėžė Jėzus Kristus, Naujojo Testamento kunigystė yra daugiau negu bet kuri kita žemiška profesija. Kunigystė yra pašaukimas, o ne profesija, kunigas yra daugiau negu eilinis krikščionis. Tiesa, yra ir labai svarbi pasauliečių kunigystė. Pasauliečiai dalyvauja Kristaus kunigystėje per Krikšto sakramentą. Taip jie tampa Kristaus Mistinio Kūno nariai. Kunigai vykdo sakramentinės kunigystės tarnystę – žodžio, aukos ir sakramentų tarnybą.