Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Skausmo savaitės atodūsiai

Šią savaitę minime didžiųjų tremčių 70-ąsias metines. Istorikų duomenimis, Sovietų Sąjunga su Lietuvos marionetine administracija surengė net 35 trėmimo akcijas. Penki trėmimai buvo masiniai – vienu metu apėmė visą Lietuvą: 1941 m. birželio 14 dienos trėmimas (ištremta 5728 šeimos – 17485 gyventojai, skaičius įvairiuose šaltiniuose šiek tiek skiriasi), 1945 m. pavasario ir liepos–rugpjūčio mėnesių (1959 šeimos – 8226 gyventojai), 1948 m. gegužės 22 dienos trėmimas, kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ (11365 šeimos – 40002 gyventojų), 1949 m. kovo 25 dienos trėmimas „Bangų mūša“  (8817 šeimų – 29180 gyventojų), 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdytas trėmimas „Ruduo“ (4009 šeimos – 16150 gyventojų). Iš viso per tuos dešimt metų trukusius sovietų okupacijos trėmimus buvo ištremta 44 tūkst. šeimų – apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Galima sakyti, kad kiekvienas masinis trėmimas buvo lyg naujas Sovietų Sąjungos karo paskelbimas Lietuvai, į kraštą permetant papildomus karinius dalinius. Kiekvienas trėmimas prilygo karo stoviui, nes į bėgančius tremiamuosius kareiviai ir kolaborantai šaudė be įspėjimo.

Trėmimai ir netektys – okupacijos pasekmė

Ištraukos iš Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame 1941 m. birželio trėmimų aukoms atminti, pasakytų kalbų

Valdžios atstovai Gedulo ir vilties dienos minėjime Giedrės MAKSIMOVIČ nuotrauka

1941 metais Lietuvos piliečiams teko labai sunki lemtis: trumpas laikas subręsti kartu su savo nepriklausoma valstybe, žiaurūs išgyvenimai. Juk iš tikrųjų 1941-ųjų vasarą Lietuvoje gyveno daugybė žmonių, prisiminusių ar savanoriškai dalyvavusių laisvės gynimo kovose siekiant įtvirtinti ir apginti Vasario 16-osios aktą. Žiauru ir apmaudu, kad Lietuva per tremtis neteko šių iškilių žmonių – šviesiausių protų, darbščiausių ūkininkų. Cinizmas ir brutalumas vertė nutilti inteligentiją, sveiką protą ir žmogiškumą, o jų vietą užėmė gyvuliškas brutalumas, žiaurumas, jokios atsakomybės nepripažįstanti kriminalinė savivalė.

Kad maža ir didelė prievarta niekada nesikartotų

Kun. Saulius BUŽAUSKAS,

Vilniaus Arkikatedros vikaras, 2010 metų ekspedicijos į Sibirą „Atmink“ dalyvis

Gedulo ir vilties dieną prisimenu įspūdžius, kurie įstrigo man visam gyvenimui iš kelionės „Atmink“, kuri vyko prieš metus į mūsų kraštiečių tremties vietas. Vis savęs klausiu, kodėl su tikinčiais bendraminčiais aš, kunigas, vykau į tolimas ir užmirštas tremtinių kapines, kodėl jas tvarkėm, kodėl leidomės tais neišbrendamais keliais, kodėl kentėm panašius sunkumus, kokius patyrė mūsų broliai ir seserys prieš daugybę dešimtmečių?..

Malda sudegintų kryžių vietoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišias aukojo kan. Andriejus Sabaliauskas, prel. Juozas Šiurys ir kun. Juozas Rudys

Gegužės 28 dieną Paragaudžio kaime (Šilalės r.) paminėtos 47-osios šioje vietoje sudegintų kryžių metinės.

 Šeštadienio vakarą rinkosi žmonės, kad savo malda ir prisiminimais paminėtų šią skaudžią datą. 1964 m. gegužės 28–29-osios naktį Šilalės tarybinės valdžios įsakymu, dalyvaujant ir pritariant Kvėdarnos ir kaimynystėje buvusio Pajūralio kolūkių vadovams, pradėti naikinti pakelėse stovintys kryžiai. Buvo sutelktos didelės pajėgos: galinga technika, būrys žmonių. Rajono valdžios įsakymu operacijos metu kelius ir aplinką saugojo švietimo darbuotojai, komjaunuoliai, pionieriai, milicijos darbuotojai. Kryžiai buvo raunami, vežami prie Jūros upės ir čia pat, ant kranto, Paragaudžio kaime deginami. Tuo metu čia buvo kolūkio pievos: ganėsi gyvuliai, buvo šienaujama. Vietiniai žmonės Jaronimas ir Marytė Oželiai, Eugenijus Ivanauskas pasakoja, jog kai kurie žmonės nesutiko naktį eiti griauti kryžių. Kolūkietis Adomas Bočkus pasakęs, jog gerus darbus reikia daryti dieną, o ne naktį, ir prie kitų neprisidėjo. Vladas Urbys gegužės 29 dienos rytą vienam kryžių griovėjui sakė, jog yra nustebęs, kad toks, rodos, doras žmogus ėjo kryžių griauti. Už šitokį „išsišokimą“ V. Urbys gavo 15 parų arešto.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos

Rūta Averkienė

Grupė renginio dalyvių

Kasmet birželio trečiąją minėdami Pirčiupių kaimo tragedijos metines prisimename tragišką šio kaimo istoriją ir patys sau pasižadame padaryti viską, kad tokios tragedijos nepasikartotų. Šiemet paminėtos tragedijos 67-osios metinės.

Paminėjimas prasidėjo prie paminklo Motinai. Čia ir prie memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Minėjimas tęsėsi žudynių vietoje, kurią šiuo metu žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Iš viso tragedijos vietoje – keturiasdešimt šeši kryžiai. Kapinaitėse giedojo Varėnos kultūros centro Valkininkų filialo moterų ansamblis, vadovaujamas meno vadovės Aldonos Japertienės, eiles deklamavo Valkininkų vidurinės mokyklos mokiniai.