Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prasmingas apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus  šventimas Romoje

Mindaugas BUIKA

Palijų iš Popiežiaus rankų priėmęs Los Andželo arkivyskupas Chozė Horacijus Gomesas

Šventąjį Tėvą sveikina Konstantinopolio patriarchato delegacijos vadovas Galijos metropolitas Emanuelis

Palijų iš Popiežiaus rankų priėmęs Kvebeko (Kanada) arkivyskupas Žeraldas Lekrua

Palijų iš Popiežiaus rankų priima Daegu (Pietų Korėja) arkivyskupas Tadeusas Čo Hvan Kilas

Popiežius apie savo kunigystės jubiliejų

Didžiųjų apaštalų šventųjų Petro ir Pauliaus, Romos Bažnyčios globėjų, šventei, kasmet celebruojamai Vatikane, šiemet papildomų atspalvių suteikė popiežiaus Benedikto XVI kunigystės 60-mečio paminėjimas. Šventasis Tėvas, kuris kartu su pamaldose dalyvavusiu vyresniuoju broliu prelatu Georgu Ratcingeriu dvasinius šventimus priėmė 1951 metų birželio 29 dieną, kunigiškos tarnystės temai skyrė pagrindinę dalį Petrinių šv. Mišių homilijos. Pabrėžiant apaštalų ir jų įpėdinių vyskupų bendrystę bei ryšį su šv. Petro sostu popiežius Benediktas XVI pagal seną tradiciją įteikė palijus (speciali juodais kryžiais išsiuvinėta ant liturginių rūbų dėvima baltos vilnos juosta) pastaraisiais metais paskirtiems arkivyskupams metropolitams.

Birželio 29 dieną palijus iš Šventojo Tėvo rankų priėmė 40 hierarchų iš 25 šalių (net šeši iš Brazilijos ir keturi iš Jungtinių Amerikos Valstijų). Tarp šių ganytojų buvo ir naujasis Latvijos sostinės Rygos ordinaras 56 metų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius. Dar penki arkivyskupai metropolitai, kurie taip pat buvo paskirti per paskutinius dvylika mėnesių, dėl įvairių priežasčių į Romą atvykti negalėjo, todėl palijus priims savo šalyse. Praėjusiose Petrinėse vėl buvo paliudytas ir visos tarpbažnytinės vienybės bei ekumeninio bendradarbiavimo siekis, kadangi į iškilmingą šventimą buvo atvykusi Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegacija, vadovaujama Galijos (Prancūzija) metropolito Emanuelio, kuri pristatė patriarcho Baltramiejaus I sveikinimą Šventajam Tėvui ir buvo jo priimta atskiroje audiencijoje.

Popiežius homiliją pradėjo apmąstydamas Jėzaus žodžius: „Jau nebevadinu jūsų tarnais; jus aš draugais vadinu“ (plg. Jn 15, 15), kuriais prieš šešias dešimtis metų tuometinis senasis Miuncheno arkivyskupas kardinolas Michaelis Faulhaberis silpnoku, bet dar tvirtu balsu kreipėsi į naujai įšventintus kunigus, tarp kurių buvo dabartinis Šventasis Tėvas ir jo brolis. Šie labai asmeniški žodžiai reiškė priėmimą į artimiausių bičiulių gretas, su kuriais Viešpats kalbėjo Jeruzalėje per Paskutinę vakarienę, ir didžiosios galios suteikimą Jo vardu atleisti nuodėmes, kurios kaina yra Išganytojo kančia ir nužengimas į mūsų kaltės naktį. „Suteikdamas man autoritetą atleisti nuodėmes, Jis leidžia pažvelgti į šią žmogaus prarają, į savo begalinį kentėjimą už mus, žmones, ir tai įgalina pajusti Jo beribę meilę“, – kalbėjo Benediktas XVI. Priminęs, kad Jėzus dvasiniais šventimais patiki Eucharistijos konsekravimą ir Jo mokslo skelbimą, patiki „patį save“, Popiežius pažymėjo, kad žodžiai „ne tarnai, bet draugai“ iš esmės reiškia visą kunigiško gyvenimo programą.

Tokiu būdu kunigas turi „idem velle, idem nolle“ („to paties norėti ir to paties nenorėti“), kaip pats Viešpats, stengdamasis Jo ieškoti ir Jį vis geriau pažinti Šventajame Rašte, sakramentuose, maldoje, šventųjų gyvenime ir žmonėse, pas kuriuos kunigas yra Jo siunčiamas. „Viešpatie, padėk man vis labiau ir labiau Tave pažinti, – meldė Šventasis Tėvas. – Padėk man visada būti viena su Tavo valia. Padėk man gyventi manąjį gyvenimą ne dėl savęs, bet būnant vienybėje su Tavimi gyventi dėl kitų.“ Priminęs, jog kunigo užduotis nešti Dievo Žodį į pasaulį ir atverti jį Dievo karalystei, Popiežius pabrėžė įvairios patirties svarbą sielovadininko brandai: „Kartais mums reikia lietaus ir saulės, šventiškumo ir priešiškumo, kartais apsivalymo ir patikrinimo, kad džiaugsmingai keliautume su Evangelija“. Kantrybė, nuolankumas, vis didesnė darna su Dievo valia, ištikimybė Kristui ir Bažnyčiai, kurios išsipildymui visada reikalingas ir kentėjimas, yra kunigiško gyvenimo ir veikimo bruožai, ir tai yra kelias, kuris įtvirtina tikrąjį atsidavimo ir meilės džiaugsmą.

Jėzaus jungas švelnus, bet įpareigojantis

Homilijoje pora kartų atsiprašęs, kad Petrinių iškilmėje daug dėmesio skiria savo ilgos kunigiškos tarnystės apmąstymui, popiežius Benediktas XVI kreipėsi į palijus priimančius arkivyskupus, sakydamas, jog ta vilnonė juosta primena hierarchams Kristaus uždėtą „lengvą“ jungą (Plg. Mt 11, 29), kuris yra tapatus anksčiau aptartai draugystei. „Tai draugystės jungas ir todėl „švelnus jungas“, bet kartu yra reiklus jungas, kuris mus įpareigoja ir skatina, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Tai jungas Jo (Jėzaus) valios, kuri yra tiesos ir meilės valia. Dėl to – pirmiausia ir svarbiausia – šis jungas turi vesti kitus link draugystės su Kristumi, būti prieinamais kitiems ir juos globoti, kaip tai daro tikri ganytojai“. Tai, kad palijai yra audžiami iš jaunų avinėlių vilnos, kuriuos Popiežius palaimina per šv. Agnietės liturginę šventę (sausio 21 dieną), primena, jog pats Gerasis Ganytojas (Jėzus Kristus) tapo avinėliu iš meilės mums.

Taip pat prisimenant Jėzaus išsakytą evangelinį palyginimą, kaip ganytojas ieško paklydusios avelės, taip galima sakyti, kad Kristus ir Jo vardu apaštalai bei jų įpėdiniai keliauja per pasaulį, evangelizuodami „beklaidžiojančią žmoniją“, kad sugrąžintų į tikrąjį tikėjimo kelią, į Viešpaties kaimenę. „Tai primena mums, kad mes esame pašaukti būti ganytojais Jo kaimenės, kuri visada lieka Jo ir netampa mūsų“, – sakė Benediktas XVI naujiesiems arkivyskupams metropolitams. Kai kurios jų valdomos „kaimenės“, tai yra diecezijos, yra iš tikrųjų labai įspūdingos, kaip, pavyzdžiui, didžiausia Jungtinių Valstijų arkivyskupija – Los Andželo (Kalifornija) metropolija, turinti beveik 5 milijonus tikinčiųjų. Jos naujasis 59 metų arkivyskupas Chozė Horacijus Gomesas birželio 29 dieną iš Šventojo Tėvo rankų priėmė jau antrąjį palijų, nes anksčiau yra buvęs San Antonijo (Teksasas) arkivyskupu metropolitu.

Los Andželo, kaip ir kitų JAV diecezijų tikinčiųjų bendruomenė, labai įvairiatautė, pamaldos joje vyksta net 42 kalbomis (!), o ir pats arkivyskupas Ch. Gomesas yra kilęs iš Meksikos. Tačiau nepaisant tokių skirtybių, ganytojai privalo išlaikyti bažnytinę ir tarpusavio vienybę ir bendrystę su Popiežiumi. „Palijus kaip tik labai konkrečiai išreiškia Bažnyčios ganytojų bendrystę su šv. Petru ir su jo įpėdiniais, – sakė homilijoje Šventasis Tėvas. – Tai reiškia, kad mes turime būti ganytojai dėl vienybės ir vienybėje ir kad tik šioje Petro atstovaujamoje vienybėje mes tikrai galime vesti žmones prie Kristaus.“ Apie tai, kad „apaštališkosios kolegijos“ vienybė su Romos vyskupu yra svarbi sąlyga hierarchų išganomai misijai atlikti, popiežius Benediktas XVI kalbėjo ir po pamaldų susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje bendrai šventadienio „Viešpaties Angelo“ maldai.

Jis aiškino, kad Galijos primas Lijono arkivyskupas šv. Irenėjus dar II amžiuje rašė į Romą apie visų vietinių Bažnyčių vienybės siekį, kuris „visada kyla iš apaštalų tradicijos“,  pabrėžiančios šv. Petro primatą. Šis dieviškasis palankumas atsirado ne tuščioje vietoje, bet iš aiškaus šv. Petro tikėjimo išpažinimo. „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus (Mt 16, 16), ant kurio buvo pastatyti Bažnyčios pamatai. Šv. Petro (kaip ir šv. Pauliaus) tvirto tikėjimo, ištikimybės ir meilės liudijimas moko Bažnyčios ganytojus, kaip evangelizuoti žmones tiesoje, auklėti juos Kristaus meilėje.

Kad būtų tęsiama ekumeninė kelionė

Tradiciškai reikšmingu šventųjų Petro ir Pauliaus minėjimo iškilmės elementu buvo ekumeninis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su jį pasveikinti atvykusia Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegacija. Toks broliškas apsilankymas Romos Bažnyčios globėjų šventės proga jau daugiau kaip keturi dešimtmečiai vyksta kasmet. Panašiai būna ir celebruojant Konstantinopolio Bažnyčios globėjo šventojo apaštalo Andriejaus iškilmę lapkričio pabaigoje, kai į Stambulą (Turkija) pasveikinti ten reziduojančio Stačiatikių Bažnyčios vadovo vyksta Šventojo Sosto delegacija. Įdomu pastebėti, kad šiemet per Petrinių pamaldas Vatikano bazilikoje šalia autoritetingos Galijos metropolito Emanuelio vadovaujamos Konstantinopolio patriarchato delegacijos narių pirmą kartą dalyvavo ir Maskvos stačiatikių patriarchato atstovas, Romos šv. Kotrynos stačiatikių bažnyčios rektorius kunigas Antonijus Sevriukas. Šis faktas taip pat žymi tam tikrą ekumeninių santykių pažangą.

Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I sveikinimo laišką atvežusią Konstantinopolio Bažnyčios delegaciją, kurią be Prancūzijos stačiatikių vadovo (beje, metropolitas Emanuelis (Adenakis) yra ir Stačiatikių Bažnyčios atstovybės Europos Sąjungoje direktorius) taip pat sudarė Belgijos metropolito augziliaras vyskupas Atenagoras (Pekstadas) ir Šveicarijos metropolito generalinis vikaras archimandritas Maksimas Potosas, audiencijoje birželio 28 dieną priėmė popiežius Benediktas XVI. „Jūsų dalyvavimas šioje šventėje, kaip ir mūsų atstovų dalyvavimas  apaštalo šv. Andriejaus šventime Konstantinopolyje, yra draugystės ir autentiškos brolybės išraiška, kuri jungia Romos Bažnyčią ir Ekumeninį patriarchatą. Tai yra išraiška tų saitų, kurie tvirtai įsišakniję iš apaštalų liudijimo priimtame tikėjime, – kalbėjo Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams. – Dvasinis artumas, kurį visada patiriame per tokį susitikimą, man yra didelis džiaugsmas, už kurį reikia dėkoti Dievui. Kita vertus, turime pripažinti, kad ta dar neužbaigta bendrystė, kuri mus jungia, turi toliau augti iki pilnutinės regimos vienybės pasiekimo.“

Popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į svarbiausios katalikų ir stačiatikių ekumeninio bendradarbiavimo institucijos – Jungtinės teologinio dialogo komisijos – viltingą veiklą. Kurį laiką dėl vadinamosios „unitų problemos“ patekęs į aklavietę Komisijos darbas pastaruoju metu gana aktyviai vyksta, nagrinėjant Romos vyskupo primato temą iš istorinių perspektyvų. Šventasis Tėvas pripažino, kad „grynai žmogišku žvilgsniu galėtų susidaryti įspūdis, kad šis teologinis dialogas susiduria su kliūtimis jo vystymo eigoje“. Tačiau reikia suvokti nagrinėjamos temos kompleksiškumą, nes tai reikalauja didelių pastangų tyrimui, apmąstymui ir abipusiam atvirumui. (Dėl Romos vyskupo primato visoje Bažnyčioje pripažinimo, kuris vyravo pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje, dabar labiausiai prieštarauja ambicingas Maskvos patriarchatas – M. B.)

„Mes esame pašaukti kartu tęsti meilėje šį kursą, melsdami Šventosios Dvasios šviesos ir įkvėpimo, būdami tikri, kad Ji nori mus vesti į pilnutinį Kristaus valios išpildymą: kad visi būtų viena (Jn 17, 21)“, – sakė popiežius Benediktas XVI. Linkėdamas kantrybės ir didesnės kompetencijos nagrinėjant tuos dalykus, jis reiškė padėką visiems Jungtinės komisijos nariams, ypač paminėdamas jos vadovus – Pergamono metropolitą Joanį ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininką šveicarą kardinolą Kurtą Kochą. Šventasis Tėvas taip pat pažymėjo, kad ekumeninėje srityje ypač svarbus „bendras Evangelijos tiesos liudijimas“, kuris gali paskatinti šių laikų žmonių dvasinį atsinaujinimą. Dabartinis istorinis kontekstas su smurto, abejingumo ir egoizmo apraiškomis tikėjimui yra nepalankus ir Bažnyčia yra praradusi daug savo narių.

Naujoji evangelizacija turi būti siejama su visų krikščionių aktyviu socialiniu veikimu, nes „tiesos paieška visuomet eina kartu su teisingumo ir tiesos siekiais“. Popiežius Benediktas XVI, kuris pastaruoju metu aktyviai dalyvauja globalinėse visuomeninio gyvenimo diskusijose, džiaugėsi, kad į šį procesą įsitraukė ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I. Jis taip pat priminė neseniai palaimintuoju paskelbto Jono Pauliaus II, kovojusio su totalitarizmu, sektiną pavyzdį. Baigdamas savo kalbą Šventasis Tėvas dar kartą pakvietė brolius krikščionis ir kitų religinių tradicijų atstovus dalyvauti spalio 27-ąją Asyžiuje jo rengiamoje Apmąstymo dialogo ir maldos dienoje už taiką ir teisingumą pasaulyje. Susitikimas, kurio tema „Tiesos ir taikos piligrimai“, šv. Pranciškaus mieste „bus ženklas, kad mes norime toliau žengti dialogo ir brolybės keliu.“

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I savo sveikinimo laiške popiežiui Benediktui XVI patvirtino brolišką meilę ir Romos vyskupo pastangų pripažinimą, kad abi Bažnyčios toliau darbuotųsi ekumeninėje kelionėje. Šis keliavimas į vienybę turi būti grindžiamas tvirto tikėjimo pagrindais ir apaštalų bei Bažnyčios tėvų išpažinimu. „Ir ne tik dėl to, kad to reikalauja bendra tradicija mūsų išlaikyta pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus, bet ir dėl to, kad tik teisingas apaštalinis ir patristinis tikėjimas, tinkamai interpretuojamas, šiandien gali atvesti į žmogaus išgelbėjimą“, – pažymėjo Konstantinopolio patriarchas.

© 2011 „XXI amžius“