2011 m. liepos 8 d.
Nr. 51
(1931)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Disidentinio
judėjimo simbolis

Vis dar gyva
išvaduotojų legenda

Nepriklausoma
spauda Lietuvos
valdžiai vis dar
nereikalinga

Keletas pastabų
po didžiųjų
birželio minėjimų

Tremtiniams
skirta popietė

Aukojęsi už Tėvynę

Prasmingas apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus  šventimas Romoje

Mindaugas BUIKA

Palijų iš Popiežiaus rankų
priėmęs Los Andželo arkivyskupas
Chozė Horacijus Gomesas

Popiežius apie savo kunigystės jubiliejų

Didžiųjų apaštalų šventųjų Petro ir Pauliaus, Romos Bažnyčios globėjų, šventei, kasmet celebruojamai Vatikane, šiemet papildomų atspalvių suteikė popiežiaus Benedikto XVI kunigystės 60-mečio paminėjimas. Šventasis Tėvas, kuris kartu su pamaldose dalyvavusiu vyresniuoju broliu prelatu Georgu Ratcingeriu dvasinius šventimus priėmė 1951 metų birželio 29 dieną, kunigiškos tarnystės temai skyrė pagrindinę dalį Petrinių šv. Mišių homilijos. Pabrėžiant apaštalų ir jų įpėdinių vyskupų bendrystę bei ryšį su šv. Petro sostu popiežius Benediktas XVI pagal seną tradiciją įteikė palijus (speciali juodais kryžiais išsiuvinėta ant liturginių rūbų dėvima baltos vilnos juosta) pastaraisiais metais paskirtiems arkivyskupams metropolitams.


Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Žemaičių Kalvarijos atlaiduose
maldininkai eina Kalnus
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Liepos 1-ąją didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tradiciškai prasidėjo už 10 kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos esančiame Panų kalne. Nuo ryto čia rinkosi Marijos legiono nariai, vyko konferencija ir agapė, o 16 val. – šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupo vikaras apaštalinis protonotaras jubiliatas Juozapas Pranciškus Gedgaudas. Kartu koncelebravo nemažas būrys kunigų, meldėsi gausiai susirinkę tikintieji. Po šv. Mišių maldinga eisena vyko į Žemaičių Kalvarijos Šventovę. Čia 19 val. buvo iškilmingai giedami mišparai, einama eucharistinė procesija – viskam vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.


Kryžių kalnas – Medžiugorjė

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis išlydi maldininkus
iš Kryžių kalno
Jaroslavo PROSCEVIČIAUS nuotrauka

Birželio 24-ąją po šv. Mišių procesija maldininkų, pasiryžusių pėsčiomis nunešti 60 kilogramų sveriantį kryžių į Medžiugorję, iš Kryžių kalno pajudėjo Šiaulių link. Taip prasidėjo iki rugsėjo 11-osios numatytas baigti Lietuvos maldininkų žygis į Bosniją ir Hercegoviną, minint apsireiškimų Medžiugorjėje 30-metį. Maldininkus išlydėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Toliau jie, nešini kryžiumi ir Lietuvos trispalve, Šventojo Tėvo bei Švč. Mergelės Marijos vėliavomis, kasdien nueidami po 15–30 kilometrų, keliavo per Tytuvėnus, Šiluvą, Raseinius, Jurbarką, Šakius, Pilviškius, Marijampolę, Kalvariją ir liepos 3-iąją kirto Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną. Toliau kelionės maršrutas nusidrieks per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją. Iš viso maldininkai nueis daugiau kaip 2000 kilometrų.


Šventimai Vilkaviškio Katedroje

Birutė NENĖNIENĖ

Greta vyskupo Rimanto Norvilos –
įšventintieji (iš kairės):
diakonas Vitalius Valatkovičius,
kunigai Valdemaras Smulskis
ir Marius Pėčelis

Vilkaviškio Katedroje birželio 19 dieną buvo minimi vyskupijos ir kunigų nukankinimo jubiliejai, švenčiama Švč. Trejybės šventė ir Vilkaviškio vyskupijos globėjo Šv. Antano Paduviečio atlaidai. Simboliška, kad šv. Mišių metu vyskupas Rimantas  Norvila suteikė šventimus trims Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams. Vitalius Valatkovičius buvo įšventintas diakonu ir paskirtas darbuotis į Kalvarijos parapiją. Valdemaras Smulskis gavo kunigystės šventimus ir darbuosis Vilkaviškio parapijoje. Įšventintasis vilkaviškietis Marius Pėčelis paskirtas vikaru į Garliavos parapiją.


Su rajono dvasininkais aptartos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės

Rūta Averkienė

Iš kairės: Varėnos rajono
savivaldybės administracijos
direktoriuas pavaduotojas
Tadas Valentukevičius, Perlojos
parapijos klebonas kun. Ąžuolas
Miliauskas, Žilinų parapiją
atarnaujantis kun. Algimantas
Gaidukevičius, meras Elvinas
Jankevičius, Liškiavos parapijos
klebonas kan. Valius Zubavičius,
Merkinės dekanas ir klebonas
kun. dr. Robertas Rumšas, Varėnos
dekanas ir klebonas kun. Justinas
Aleknavičius, Dubičių ir Rudnios
parapijų klebonas kun. Almantas
Kibirkštis

Varėnos rajono savivaldybės mero Elvino Jankevičius iniciatyva vyko Savivaldybės vadovų ir skyrių vedėjų susitikimas su rajone dirbančiais dvasininkais. Susitikime buvo aptarti aktualiausi rajonui ir parapijų bendruomenėms klausimai: glaudesnis Savivaldybės ir dvasininkų bei parapijų bendruomenių bendradarbiavimas, bendrų projektų sakralinio meno išsaugojimo ir turizmo srityse įgyvendinimas, bendruomenių, jaunimo švietimas, dorovinis auklėjimas, dvasinių vertybių sklaida bei socialinės atskirties bendruomenėse mažinimas. Diskusija buvo aktuali ir naudinga abiems pusėms.


Įamžinti gelbėję kitus ir žuvę patys

Bronius VERTELKA

Paminklas nužudytiems
medikams ligoninės kieme

Prieš 70 metų pirmomis karo dienomis Panevėžyje buvo suimti ir  žiauriai nukankinti chirurgai Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis ir medicinos sesuo Zinaida Kanevičienė. Birželio 22-ąją   respublikinės Panevėžio ligoninės didžiojoje salėje vyko jų atminimui skirta istorinė-mokslinė konferencija.

Prieš tai  Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šv. Mišias už kankinius aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, buvo aplankytas ligoninės kieme jiems pastatytas paminklas.


Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Švento Jono Krikštytojo atlaidai ir bažnyčios 125-mečio jubiliejus

Parapijos namus pašventino
prelatas Juozas Šiurys (kairėje)

ŠATĖS. Birželio 24-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia paminėjo garbingą 125-erių metų jubiliejų ir vyko Šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Tądien veikė įvairių autorių parodos, demonstruotas filmas, skirtas bažnyčios jubiliejui, klausytasi koncerto, pagerbti pavyzdingai tvarkomų sodybų šeimininkai, apdovanoti geriausi sportininkai, linksmintasi gegužinėje. Šventės rengėjai pirmiausiai pakvietė apsilankyti parodoje. Joje eksponuoti buvusio Šačių vidurinės mokyklos mokytojo Felikso Liaučio, buvusių šatiškių Vaclovo Narvilo ir Petro Vaičiulio darbai, Vladislavos Mockevičienės pinti iš šiaudelių bei Stanislovo Untulio iš medžio išskaptuoti darbai. Parodoje puikavosi ir Šačių pagrindinės mokyklos mokinių piešiniai, kuriuose užfiksuota Šačių bažnyčia.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Joninėse skambėjo vilniečių choro balsai

Lietuvos mokslų akademijos
choras Švedriškės bažnyčioje.
Centre – kun. Kęstutis Palepšys

ŠVEDRIŠKĖ. Šv. Jono atlaidai parapijoje visada buvo įspūdingi: čia suvažiuoja iš tėviškės ilgam išklydę žmonės, ateina vilniečių, panevėžiečių, kėdainiškių šeimos, šiame nuostabiame gamtos kampelyje leidžiantys vasaras, čia atlaidų dalyvių laukia ne tik dvasinė atgaiva, bet ir malonios staigmenos. Šiemet dr. A. Jurgelėnas pakvietė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) chorą (vad. Vytautas Verseckas), kuris ne tik giedojo šv. Mišių metu, bet ir atliko mini koncertą joms pasibaigus.


Rainiai: aukos ir žudikai

Koplytėlė Rainiuose
Telsietis.lt nuotrauka

1941 m. birželio 22–27 dienomis, nujausdami Birželio sukilimą ir nacių kariuomenės puolimą, sovietiniai okupantai pradėjo masines Lietuvos gyventojų, pirmiausia – politinių kalinių – žudynes. Žudynės prasidėjo birželio 22 dieną ir tęsėsi beveik savaitę. Per tą laiką Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš kurių net 99 procentai – lietuviai. Nemažai politinių kalinių sovietai spėjo išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. Iš viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienus metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių. Pirmąją karo dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas paskelbė specialų įsaką pafrontės vietovėse, kuriose įsigaliojo karo padėtis. Netrukus kitu įsaku paskelbta, kad nuo šiol valstybės saugumu ir gynyba rūpinsis karinių apygardų, frontų ir armijų karo tarybos. Politinių kalinių bylos perduodamos kariniams tribunolams, kurie pradėjo masiškai taikyti aukščiausią bausmę – sušaudymą. Vietinėms NKVD ir NKGB kontoroms buvo suteikta absoliuti laisvė – jie darė, ką norėjo. Buvo net oficialus terminas, užfiksuotas čekistų dokumentuose, „evakuacija pagal pirmą kategoriją“. Kitaip sakant – sušaudymas. Vietiniai čekistai, net nelaukdami nurodymų iš Maskvos, žudė Lietuvos politinius kalinius.


Laukinio kapitalizmo labirintai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Po Andriaus Kubiliaus pergalės Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose partijoje ir toliau regima stagnacija. Klesti TS-LKD priklausantys abejotinos reputacijos veikėjai. Štai abejotinais sprendimais pasižymėjusi, į skandalingas istorijas įsipainiojusi buvusi Kauno mokesčių inspekcijos vadovė V. Žuromskaitė, atleista už nusižengimus, kurį laiką dirbo Kauno savivaldybėje. Atleista iš savivaldybės be šiltos vietelės neliko – ji pereina dirbti į Žemės ūkio ministeriją. Tad toliau tęsiama melo politika: teigiama, kad siekiama teisingumo, o faktiškai globojami „savieji“ – artimais saitais su įtakingais asmenimis susiję veikėjai. Tuo tarpu kai kurie darbą praradę šalies piliečiai, net turintys solidžią darbo patirtį ir gerą reputaciją, ilgai ieško naujo darbo. Matyt, poniai Žuromskaitei su konservatoriais taip sekasi ne vien todėl, kad ji buvo uoli kompartijos narė, bet ir todėl, kad Lietuvoje įsigalėjo feodalizmo laikus primenantis laukinis kapitalizmas. Laukinis kapitalizmas įteisina išnaudojimą ir didžiulę turtinę nelygybę: nedidelė dalis šalies gyventojų (keliasdešimt tūkstančių žmonių) neregėtai pralobo, jie valdo didžiulius turtus (po kelis ar keliolika namų Lietuvoje ir užsienyje, jachtas, prabangius automobilius, stambias įmones, žemės sklypus, milijonines sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose). Egzistuoja ir negausus vidurinis sluoksnis (šiam sluoksniui priskiriami asmenys, kurių šeimose vienam nariui tenka po 2 tūkstančius litų mėnesinių pajamų). Tuo tarpu didžioji dauguma mūsų krašto piliečių vos suduria galą su galu ar visai skursta. Dalis turtingųjų pralobo kriminaliniais būdais – vykdydami aferas, imdami kyšius, vystydami šešėlinius verslus – cigarečių ir spirito kontrabandą, prekybą narkotikais bei panašias tamsaus verslo šakas. Bet jie neliečiami, nebent retkarčiais kuris šio sluoksnio atstovas trumpam atsiduria kalėjime ar sumoka baudelę. Juk Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia: ,,Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet ar šio Konstitucijos straipsnio laikomasi realiame gyvenime? Lietuvoje privilegijos yra taikomos dėl kilmės – buvusiems komunistinės nomenklatūros ir KGB veikėjams (pavyzdys – minėta V. Žuromskaitė), jų šeimų nariams, vaikams, anūkams ir kitiems giminėms. Privilegijos taikomos ir iš šių ar kitų visuomenės sluoksnių kilusiems mafijos (slaptų nusikalstamų organizacijų) nariams. O socialinė padėtis lemia labai daug: turtingieji turi daug lengvatų, į jų reikalavimus atsižvelgiama ir valdžios įstaigose. Tad neatsitiktinai pasaulinėje demokratijos indekso lentelėje Lietuva atsidūrė greta Jamaikos, Rytų Timoro, Indijos, t. y. valstybių, kuriose egzistuoja kastų sistema. Ir Lietuvoje yra faktiškai įsigalėjusi kastų sistema. Į įtakingas valdančiąsias kastas yra susijungę oligarchai, korumpuoti politikai ir pareigūnai, kriminaliniai veikėjai ir pedofilai. Prieš įtakingą pedofilų klaną atkakliai kovojanti teisėja Neringa Venckiene teigia: „Nelabai panašu, kad Lietuvoje egzistuoja demokratinė santvarka. Ir tai liudija ne tik teisinis nihilizmas, bet ir socialinio teisingumo stoka. Juk ar galima demokratinę valstybę vadinti šalį, kurioje toks atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kur žemiau skurdo ribos atsidūrė jau trečdalis šalies piliečių? Negalime toleruoti tokio neteisingumo, tokios nelygybės“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija