Rainiai: aukos ir žudikai
|
Koplytėlė Rainiuose
Telsietis.lt nuotrauka
|
1941 m. birželio 2227 dienomis, nujausdami Birželio sukilimą ir nacių kariuomenės puolimą, sovietiniai okupantai pradėjo masines Lietuvos gyventojų, pirmiausia politinių kalinių žudynes. Žudynės prasidėjo birželio 22 dieną ir tęsėsi beveik savaitę. Per tą laiką Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš kurių net 99 procentai lietuviai. Nemažai politinių kalinių sovietai spėjo išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. Iš viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienus metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių. Pirmąją karo dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas paskelbė specialų įsaką pafrontės vietovėse, kuriose įsigaliojo karo padėtis. Netrukus kitu įsaku paskelbta, kad nuo šiol valstybės saugumu ir gynyba rūpinsis karinių apygardų, frontų ir armijų karo tarybos. Politinių kalinių bylos perduodamos kariniams tribunolams, kurie pradėjo masiškai taikyti aukščiausią bausmę sušaudymą. Vietinėms NKVD ir NKGB kontoroms buvo suteikta absoliuti laisvė jie darė, ką norėjo. Buvo net oficialus terminas, užfiksuotas čekistų dokumentuose, evakuacija pagal pirmą kategoriją. Kitaip sakant sušaudymas. Vietiniai čekistai, net nelaukdami nurodymų iš Maskvos, žudė Lietuvos politinius kalinius.
|
Disidentinio judėjimo simbolis
|
Jelena Boner su vyru
Andrejumi Sacharovu
|
Jau pranešėme, kad birželio 18 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostono mieste mirė žymi Rusijos disidentė, žmogaus teisių gynėja, publicistė, 1989 metais mirusio Nobelio taikos premijos laureato, disidento Andrejaus Sacharovo našlė Jelena Boner. Ji kartu su A. Sacharovu buvo tapusi paskutinio sovietmečio periodo disidentinio judėjimo simboliais. Birželio 22 dieną J. Boner kūnas buvo sudegintas, o urna su pelenais atvežta į Maskvą ir palaidota Vostrakovo kapinėse prie A. Sacharovo.
|