| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prezidento gimtadienio paminėjimas su pasivaikščiojimais, dainomis ir... šaltibarščiais Livija Šiugždienė
Praėjusį sekmadienį į Ukmergės rajono Lėno miestelį rinkosi žmonės čia ir gretimose apylinkėse vyko iškilmės, skirtos prezidento Antano Smetonos 137-ajam gimtadieniui. Dauguma miestelio namų Smetonos gimtadieniui buvo pasipuošę ne tik darželių gėlėmis, bet ir valstybinėmis vėliavomis, tad nenuostabu, kad net iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir pačios Ukmergės bei kitų miestų ir rajonų atvykę svečiai iškart pajuto atsidūrę šventėje. Šv. Mišias Lėno bažnyčioje aukojo šią parapiją aptarnaujantis Vadoklių parapijos klebonas kun. Vidmantas Kareckas. Jis džiaugėsi suvažiavusiais svečiais, dar prieš mišias fotografavosi ir bendravo su jais, o paskui ir pats dalyvavo renginiuose. Sakydamas pamokslą jis kalbėjo ir apie besiartinančią Žolinės šventę, ir apie A. Smetonos gimtadienio paminėjimą, primindamas prezidento žodžius apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kurio darbus labai vertino. Beje, bažnyčioje, ant sienos dešinėje pusėje, buvo iškabintas A. Smetonos portretas. Per mišias giedojusios dainininkės Rasa Juzukonytė, Eugenija Klivickaitė ir akompanavusi koncertmeisterė Birutė Šernaitė suteikė dar didesnį iškilmingumą apeigoms. Matyt, todėl po mišių visų giedamas Himnas skambėjo žymiai geriau nei Seime. Po šv. Mišių visi pagal renginio programą, kuriai vadovavo iš Vilniaus ir Ukmergės atvykę tautininkai ir Ukmergės savivaldybė, aplankė A. Smetonos tėviškę netoliese esančiame Užulėnyje. Iš tėviškės telikę tik pamatai jų centre įtaisytas nedidelis buvusios sodybos maketas. Prie gimtinės pamatų minėjimas vyko trumpai, bet išradingai. Vedantysis Seimo narys Gintaras Songaila sakė, kad labai nemaloniai atrodo tautinių interesų pajungimas kitiems, tariamai bendriems reikalams. Jis minėjo pavyzdį, kai tik Lietuvai būnant Europos Sąjungoje staiga sužinai, jog ES pinigais bus, pavyzdžiui, vykdomas Merkio vagos tiesinimo projektas. Argi kažkas gali už mus pačius geriau žinoti mūsų poreikius? G. Songaila suteikė žodį tai vienam, tai kitam kalbėtojui. Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas kalbėjo apie kompleksišką A. Smetonos tėviškės atstatymo projektą, kultūros viceministras Deividas Staponkus džiaugėsi matydamas daug jaunimo, Seimo narė Loreta Graužinienė dėkojo tautininkams už iniciatyvą rengti renginį, Kauno Sąjūdžio pirmininkas Raimundas Kaminskas priminė, kad A. Smetona buvo ne tik prezidentas, politikas, bet ir publicistas, rašytojas, visuomenininkas, o svarbiausia patriotas, Tautinio jaunimo centro vadovas Marius Kundrotas, apibūdinęs Smetoną kaip pirmąjį ir paskutinį prieškario nepriklausomos Lietuvos prezidentą, sakė, kad prieš ateinančias grėsmes iš Maskvos ar Briuselio, globalizmo ar socialinę sumaištį tautai būtinai reikia susitelkti, siekti vienybės. Šio minėjimo pabaigoje G. Songaila padėjo gėlių prie A. Smetonos gimtinės pamatų. Čia pat buvo apdovanotas Ukmergės bėgikų klubo vadovas Gintautas Stačkūnas, tą dieną nubėgęs 34 kilometrus, dviratininkės, dainininkės R. Juzukonytė, E. Klivickaitė ir koncertmeisterė B. Šernaitė. Po to daugelis norėjo nusifotografuoti prie prezidento gimtinės pamatų. Štai prie prezidento gimtinės maketo sustojo Alantos technikumą prieš 45 metus baigusios zootechnikų laidos moterys, tarp jų aktyvioji mero A. Kopūsto žmona (beje, buvusios studentės susitikimą organizuoja kasmet), darniai šventėje dalyvavę Utenos Bočių nariai (vadovas Vladas Žilėnas), kiti renginio dalyviai ir organizatoriai. Vėliau iškilmės, skirtos prezidento A. Smetonos 137-ajam gimtadieniui, persikėlė į prezidentui priklausiusį Užugirio dvarą. Iki šiol A. Smetonos gimtadienis buvo minimas tik jo tėviškėje, Užulėnyje. Netoliese esančio Užugirio dvaro, kuris anais laikais buvo tapęs prezidento A. Smetonos vasaros rezidencija, žmonės faktiškai nelankydavo ten jokie renginiai nevykdavo. Dvaro, nupirkto už tautininkų surinktus pinigus (turėjusio 80 ha žemės), pastatas dabar neatrodo išvaizdžiai sovietiniais laikais čia buvo įsikūręs narkologinis dispanseris alkoholikams gydyti (kurie ir netausojo pastatų, ir patys skęsdavo ežere). Tačiau šiemet į vadinamąsias Smetonines (pagal vieno Smetoninių šventės sumanytojų, Kaune veikiančio Išeivijos idėjų centro (IIC) projektų vadovo Modesto Mastavičiaus ir IIC direktoriaus Rimanto Dailidonio mintį) atvyko daug žmonių, apleista A. Smetonos vasaros rezidencija atgijo. Kadilaku atvažiavęs prezidentas Antanas Smetona sukėlė svečių pagyvėjimą. Sveikinimo kalbą pasakęs ir oriai po savo valdas (po kiemą) vaikštinėjantis, su svečiais besikalbantis prezidentas Antanas Smetona, juodu fraku pasipuošęs, su dar juodesniais ūsais ir barzda, traukte traukė visus nusifotografuoti su juo ir pasivaikščioti. Visi norėjo prieiti arčiau, pasisveikinti. Fotografavosi ir tautininkų vadas G. Songaila, ir mero A. Kopūsto žmona, ir Lyduokių kaimo bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė, maloniai vaišinusi svečius, ir renginio organizatorius Rimantas Dailidonis, ir A. Smetonos patarėjas (Modestas Mastavičius), ir kiti. Po kiemą pasivaikščioti su prezidentu norėjo ir mero žmona, ir L. Graužinienė, ir kitos moterys. Buvo smagu paganyti akis į pagal tų laikų madas bei tradicijas apsirengusias ponias, pasiklausyti tų laikų muzikos. Epinę dramą Mano vardas Lietuva, skirtą ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui, ir nepriklausomybės dvidešimtmečiui, atliko jos autorė ir režisierė vilnietė Dalia Tarailienė (su savo 10 pagalbininkių). Parke, kieme, prie dvaro pastato šoko ir dainavo Ukmergės kolektyvai, Utenos Bočiai, taip pat Ukmergės kultūros centro moterų ansamblis Dagilėlis. Visiems buvo smagu pabuvoti prezidento vasaros rezidencijoje, pabendrauti, paragauti varškės, žirnių košės su spirgučiais ir karštą dieną ypač tinkančių šaltibarščių su bulvėmis. Tačiau Ukmergės rajone yra ir didesnių problemų. Kaip mums pasakojo skaniai pagamintais valgiais vaišinusi Lyduokių kaimo bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė, Lyduokiuose jau nebebus pagrindinės mokyklos, nes kaime nebėra auginamų vaikų mokyklos netekę mokiniai bus vežami autobusiuku į Želvą (5 km). Kaimuose labai mažas gimstamumas, nebelieka jaunų žmonių, nes nėra ką dirbti (pavyzdžiui, telieka tik biblioteka). Ukmergės šauliai, jau kelerius metus atvykstantys čia paminėti prezidento A. Smetonos, mums papasakojo, kokią reikšmę turi ši vieta. Jie sakė, kad vietos valdžia per mažai skiria dėmesio jos sutvarkymui. Čia, buvusioje A. Smetonos vasaros rezidencijoje, vyko parodos, pokalbiai, pasivaikščiojimai, dainos, šokiai. Dvaro pasate, kuris dar reikalauja didelių remonto darbų, įrengta senoviškų radijo imtuvų, gramofonų paroda. Parodą eksponavo radijo kolekcininkas Antanas Gedvilas, surinkęs apie 300 prieškarinių aparatų (beje, už radijo imtuvų rinkimą jis nukentėjo nuo sovietinio saugumo). Dvaro pastate buvo demonstruojamas išeivijoje sukurtas dokumentinis filmas iš nufilmuotų kadrų 1928 metais vykusio A. Smetonos lankymosi Švėkšnoje (tada ten buvo atidaryta vėliau išgarsėjusi Saulės gimnazija), jo pasisakymo 1938 metais pirmosios Lietuvos sporto olimpiados atidaryme ir 1939 metais Europos krepšinio čempionato atidaryme. Džiugu, kad nors išeivijoje buvo išsaugotas prezidento atminimas, išsaugoti tie nedaugelis kino kadrų, įamžinančių Smetonos veiklos momentus. Švente patenkinti svečiai, dainomis, šokiais ir vaišėmis pradžiuginti, skirstėsi į namus, tikėdamiesi kitais metais vėl čia susitikti, minint A. Smetonos 138-ąjį gimtadienį. Smetoninės primirštame dvare žadamos rengti ir ateityje, ypač Ukmergės rajono savivaldybei tikintis gauti numatytą 5 mln. litų ES paramą. Dvare bus įrengtas muziejus, žadama organizuoti ir daugiau renginių.
Ukmergės rajonas
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |