|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Prieš 50 metų pastatyta Berlyno siena mena kraupias dienas
Penktadienį ir šeštadienį Berlyne buvo paminėtos 50-osios liūdnai pagarsėjusios sienos statybos metinės. Penktadienį paminėti šią sukaktį susirinko Vakarų Vokietijos krikščionims demokratams ir kitiems dešiniesiems atstovaujantys politikai, kai kurie ministrai, Bundestago nariai, buvęs kancleris, krikščionių demokratų partijos vadovas Helmutas Kohlis, jau sunkiai sergantis ir važinėjantis tik vežimėliu. Prie sienos buvo padėtos gėlės, aplankytos parodos (vieną jų sudarė žuvusiųjų bėgant per sieną nuotraukos), politikai kalbėjo apie šią baisią sieną, dalinusią vieną didžiausių Europos miestų, savo išgyvenimus liudijo žūties išvengę bėgliai, buvo apžiūrimi sienos likučiai, žiūrimi dokumentiniai filmai apie bėglių likimus, aplankyti Brandenburgo vartai jie nuo 1961 metų rugpjūčio vidurio buvo likę Rytų Berlyno pusėje. Kitą dieną Berlyno sienos 50-metį paminėjo kairieji politikai atminimo pamaldomis ir tylos minute tiems, kurie žuvo bandydami pabėgti į Vakarus. Minėjimo dalyviai (dauguma politikų iš Rytų Vokietijos) prezidentas Christianas Wulffas, kanclerė Angela Merkel, taip pat Berlyno meras Klausas Wowereitas. Berlyno siena, kaip Europos košmaras, tęsęsis daugiau kaip 28-erius metus, simbolizavo Europos žemyno padalijimą ir pagrindinių žmogaus teisių nepaisymą bei pažeidimus. Žuvusieji ir sužeistieji, šimtai tūkstančių įkalintų ir politiškai persekiotų žmonių yra ne vienintelės Sienos aukos. Milijonai buvo priversti atsižadėti gyvenimo, kurio jie troško. Siena buvo diktatoriškos sistemos dalis. Siena dabar yra istorija, bet mes neturime jos užmiršti. Tokios buvo politikų mintys ir pasisakymai minint sienos pastatymo 50-metį. Vidurdienį Berlyne trims minutėms sustojo visi miesto autobusai ir traukiniai, vietinės radijo stotys nutraukė programas. Minėjimo koplyčioje metu daugiau kaip septynias valandas buvo skaitomi laisvės siekusių ir žuvusių žmonių vardai ir gyvenimo aprašymai. Bernauerio gatvė, kurioje vyko minėjimas, mena daugybę mėginimų pabėgti. Joje įrengtas memorialas, kasmet pritraukiantis po pusę milijono lankytojų. Tai geriausiai išsilaikiusi senosios pasienio įrangos dalis. Pati siena, apsauginė tvora, antra siena ir stebėjimo bokštas viskas pakankamai neblogos būklės. Susirinkusieji į minėjimą matė šias kraupiosios sienos liekanas. Tarp kitko, iš šios vietos, stebėjimo bokšto, savo laiku kalbėjo JAV prezidentai Kenedis, Reiganas (čia jis pasakė garsiuosius žodžius: Ponas Gorbačiovai, nugriauk šią sieną!), kiti politikai. |
|
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |