Be Laisvės kovotojų aukų mes nebūtume turėję laisvės
Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių.
Garbė už Saulę, kur kas rytą teka,
ir už didybę mūs mažų širdžių.
(B.Brazdžionis)
Kol kas partizanų vėl netremia į Sibirą ir nešaudo,
bet kai kur jau neleidžia Lietuvoje viešai pasisakyti... Rugpjūčio
6 d. Ariogaloje (Raseinių r.) vyko metinė Lietuvos partizanų ir
Laisvės kovotojų pagerbimo šventė, bet ji baigėsi liūdnai mano
kalbą nutraukė šventės organizatoriai. Belieka vienintelis kelias
išsakyti savo mintis dešiniojoje spaudoje. Gavau kvietimą rugpjūčio
6 d. atvykti į Ariogalą į Lietuvos tremtinių, politinių kalinių
ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį, kuris buvo apvainikuotas šūkiu
Su Lietuva širdy. Kaip organizacijos komiteto pirmininkai pasirašė
Juozo Gruodžio konservatorijos rektorius Kęstutis Bliujus ir LPKTS
pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Lietuvos radijas paskelbė, kad
Ariogaloje bus politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis. Važiuodamas
į Ariogalą nežinojau, kaip šį sąskrydį pavadinti. Mano supratimu,
šio sąskrydžio pagrindinis subjektas turėtų būti Lietuvos partizanai,
jų ryšininkai, rėmėjai ūkininkai, kurie davė duonos partizanams
ir leido įsirengti bunkerius savo sodybose, nors gerai žinojo, kad
jų auka baigsis sodybos ir šeimos sunaikinimu, geriausiu atveju
ilga kančia, o gal ir mirtimi Sibire. Sąskrydžio dalyvių sąraše
turėtų pagal eilę būti partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai
ir visi Laisvės kovotojai. Deja, šios šventės kvietime partizanai
nefigūravo, tarsi jie nebūtų dalyvavę Laisvės kovoje. Aiškiai matyti,
kad partizanų pakvietimas į šventę yra tarsi saldainis, kuris turėtų
juos nuraminti visiems metams iki kito sąskrydžio. Manau, kad dr.
Povilas Jakučionis puikiai žinojo, jog Laisvės kovose dalyvavo ir
partizanai. Šio kvietimo programoje buvo parašyta šv. Mišios,
sveikinimai ir koncertas, bet ne svarbių problemų iškėlimas. Ne
vienam partizanų ir Laisvės kovotojų trūksta sveikatos, pinigų vaistams
ar kitiems buitiniams reikalams apie tai nebuvo numatyta kalbėti.
Be to, nebuvo planuota iškelti ir vieno svarbiausių dabarties klausimų
aiški naujos Lietuvos okupacijos grėsmė ir sunaikinimas.
|
Vasaros mintys
Lankydamiesi Žemaičių Kalvarijoje, mes pajuntame Kristaus Kančios pėdsakus, einame Kryžiaus kelią. Kiekviena Kryžiaus kelio vieta turėtų mums įstrigti į širdį, paskatinti eiti aukos keliu. Gyvenimas Kryžiaus kelias. Ar šis požiūris nėra pesimistinis? Ar tai nėra smūgis krikščioniškam džiaugsmui, ar tuo nenuvertinamas gyvenimas? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg ir taip. Bet mūsų gyvenimas susideda ne vien iš džiaugsmo, juoko ir saulėtų valandų. Gyvenimui taip pat priklauso ir tamsios valandos, kurios sukruvina širdį.
|