Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežiaus dėmesys Ispanijai naujojo evangelizavimo kontekste

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka su Ispanijos karaliumi Chuano Karlosu I ir karaliene Sofija per savo 2010 metų vizitą

Tradicijos ir šiandienos iššūkiai

Prasidėjusiame popiežiaus Benedikto XVI apaštaliniame vizite į Ispaniją, žinoma, didžiausias dėmesys skirtas planuojamiems jo devyniems susitikimams su šalies sostinėje Madride vykstančių 26-ųjų Pasaulinių jaunimo dienų dalyviais. Tačiau ši kelionė bei jos programa turi ir kitų Šventojo Tėvo apsilankymams užsienio valstybėje būdingų bruožų, kurie atspindi Vatikano dėmesį visuomenės gyvenimui, vietinės Bažnyčios padėčiai bei jos santykiams su šalies vadovybe, todėl rugpjūčio 18–21 dienomis vykstančio vizito metu popiežius Benediktas XVI susitinka su Ispanijos karaliaus Chuano Karloso I šeima bei su ministru pirmininku Choze Luisu Rodrigesu Sapateru, su kuriais jau matėsi ir ankstesnių savo apsilankymų šioje Pirėnų pusiasalio šalyje 2006 ir 2010-aisiais metu.

Krekenavos bažnyčia – jau Bazilika

Bronius VERTELKA

Sekmadienį Pivašiūnuose prasidėję ir šią savaitę besitęsiantys Žolinės atlaidai – svarbiausia vasaros katalikiška šventė. Pirmadienį Lietuvos vyskupai ir gausi maldininkų minia dalyvavo Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose. Tačiau svarbesnė ši diena buvo Krekenavos parapijai, nes šio miestelio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai suteiktas Bazilikos titulas.

Prie Kristaus kryžiaus prisilietus

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Neseniai viename laikraštyje, esą remiantis grupės anoniminių kunigų parodymais, įvairiais nebūtais dalykais buvo apkaltintas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Mūsų skaitytojai pasijuto tarsi sovietmetyje, kai spaudoje vyskupus ir kunigus kaltindavo dėl visko. Vis dėlto „XXI amžius“ paprašė arkivyskupo atsakyti į kelis klausimus, susijusius su tuo rašiniu.

Kas Aš esu tau?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai vaikai jaučia, kad iš juos mylinčių tėvų sklinda neapsimestino pamaldumo, dėmesingos kantrybės ir nuoširdaus  rūpestingumo spinduliai, tada jiems tėvai – gailestingo gerumo ąžuolai, kurių paunksnėje saugu ir ramu.

Dar labiau mums visiems turėtų būti gera, kai esame šalia Kristaus ir Jame. Tada mums nekyla klausimai, kas yra Jėzus ir kuo Jį laiko kiti, nes kiekvienam iš mūsų tuo metu pakanka svarbiausio žinojimo: „Kadangi už mane ir už visus yra sumokėta didžiausia Jo kraujo ir gyvybės kaina, todėl aš esu Jo brangiausia nuosavybė“ (Kor 3, 23).

Labanoras greitai vėl turės bažnyčią

Vytautas BAGDONAS

Jau aiškiai matyti, kad čia – naujoji sudegusios vietoje iškilusi bažnyčia

Rugsėjo pradžioje Labanore bus švenčiami tradiciniai Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai. Šiemet šie atlaidai, įprastai vietinių žmonių vadinami „Labanorine“ ir sutraukiantys būrius maldininkų ne tiktai iš Švenčionių krašto, bet ir iš visos Lietuvos, bus ypatingi. Juk būtent per „Labanorinę“ bus pašventinta naujai po gaisro atstatyta Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčia. Susirinks į iškilmes tūkstančiai tikinčiųjų – ir tie, kurie pakraupę matė baisųjį savo šventovės gaisrą, ir tie, kurie viltingai sekė kiekvieną žinelę apie ketinimus Labanoro bažnyčią atstatyti, rinksis ir tie, kurie netikėjo, kad per tokį trumpą laiką bažnyčia atgims, prisikels iš pelenų tarsi tasai mistinis paukštis Feniksas…

Prezidento gimtadienio paminėjimas – su pasivaikščiojimais, dainomis ir... šaltibarščiais

Livija Šiugždienė

Utenos „Bočių“ narės su kun. Vidmantu Karecku

Praėjusį sekmadienį į Ukmergės rajono Lėno miestelį rinkosi žmonės – čia ir gretimose apylinkėse vyko iškilmės, skirtos prezidento Antano Smetonos 137-ajam gimtadieniui. Dauguma miestelio namų Smetonos gimtadieniui buvo pasipuošę ne tik darželių gėlėmis, bet ir valstybinėmis vėliavomis, tad nenuostabu, kad net iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir pačios Ukmergės bei kitų miestų ir rajonų atvykę svečiai iškart pajuto atsidūrę šventėje.

Prieš 50 metų pastatyta Berlyno siena mena kraupias dienas

Penktadienį ir šeštadienį Berlyne buvo paminėtos 50-osios liūdnai pagarsėjusios sienos statybos metinės. Penktadienį paminėti šią sukaktį susirinko Vakarų Vokietijos krikščionims demokratams ir kitiems dešiniesiems atstovaujantys politikai, kai kurie ministrai, Bundestago nariai, buvęs kancleris, krikščionių demokratų partijos vadovas Helmutas Kohlis, jau sunkiai sergantis ir važinėjantis tik vežimėliu. Prie sienos buvo padėtos gėlės, aplankytos parodos (vieną jų sudarė žuvusiųjų bėgant per sieną nuotraukos), politikai kalbėjo apie šią baisią sieną, dalinusią vieną didžiausių Europos miestų, savo išgyvenimus liudijo žūties išvengę bėgliai, buvo apžiūrimi sienos likučiai, žiūrimi dokumentiniai filmai apie bėglių likimus, aplankyti Brandenburgo vartai – jie nuo 1961 metų rugpjūčio vidurio buvo likę Rytų Berlyno pusėje. Kitą dieną Berlyno sienos 50-metį paminėjo kairieji politikai atminimo pamaldomis ir tylos minute tiems, kurie žuvo bandydami pabėgti į Vakarus. Minėjimo dalyviai (dauguma politikų iš Rytų Vokietijos) – prezidentas Christianas Wulffas, kanclerė Angela Merkel, taip pat Berlyno meras Klausas Wowereitas. Berlyno siena, kaip Europos košmaras, tęsęsis daugiau kaip 28-erius metus, simbolizavo Europos žemyno padalijimą ir pagrindinių žmogaus teisių nepaisymą bei pažeidimus. Žuvusieji ir sužeistieji, šimtai tūkstančių įkalintų ir politiškai persekiotų žmonių yra ne vienintelės Sienos aukos. Milijonai buvo priversti atsižadėti gyvenimo, kurio jie troško. Siena buvo diktatoriškos sistemos dalis. Siena dabar yra istorija, bet mes neturime jos užmiršti. Tokios buvo politikų mintys ir pasisakymai minint sienos pastatymo 50-metį. Vidurdienį Berlyne trims minutėms sustojo visi miesto autobusai ir traukiniai, vietinės radijo stotys nutraukė programas. Minėjimo koplyčioje metu daugiau kaip septynias valandas buvo skaitomi laisvės siekusių ir žuvusių žmonių vardai ir gyvenimo aprašymai. Bernauerio gatvė, kurioje vyko minėjimas, mena daugybę mėginimų pabėgti. Joje įrengtas memorialas, kasmet pritraukiantis po pusę milijono lankytojų. Tai geriausiai išsilaikiusi senosios pasienio įrangos dalis. Pati siena, apsauginė tvora, antra siena ir stebėjimo bokštas – viskas pakankamai neblogos būklės. Susirinkusieji į minėjimą matė šias kraupiosios sienos liekanas. Tarp kitko, iš šios vietos, stebėjimo bokšto, savo laiku kalbėjo JAV prezidentai Kenedis, Reiganas (čia jis pasakė garsiuosius žodžius: „Ponas Gorbačiovai, nugriauk šią sieną!“), kiti politikai.

Gyvojo rožinio kongresas Rokiškyje

Zita Kutrienė,

Rokiškio dekanato Pandėlio parapijos GR vadovė

„Gyvojo rožinio“ draugijos kongreso dalyviai rengiasi procesijai

Rugpjūčio 6 dieną tikintieji rinkosi į išpuoštą Rokiškio Šv. Mato bažnyčią, kurioje vyko Panevėžio vyskupijos „Gyvojo rožinio“ (GR) draugijos 7-asis kongresas, skirtas palaimintajam Jonui Pauliui II ir Švč. Mergelei Marijai – gailestingumo motinai.

Kongreso tikslas – išreikšti tikinčiųjų bendrystę ir vienybę. GR draugija yra gyvybingiausia Panevėžio vyskupijoje. Pasak vyskupo Jono Kaunecko, Panevėžio vyskupijos GR gretos yra gausiausios šalyje: organizacijai priklauso per 6,5 tūkst. tikinčiųjų. Šiuo metu Rokiškio dekanate veikia 36 (po 20 narių) GR būreliai. Daugiausia GR narių yra Obeliuose ir Pandėlyje. Dažniausiai GR būrelio narės yra moterys, o Pandėlyje yra būrelis, į kurį susibūrė  vien vyrai.

Maldos suartinti

Jurgita Paulauskaitė

Susitikimo dalyviai

Belaukdami Žolinės šventės, rugpjūčio 13 d. Telšiuose susitiko kunigo Ramūno Norkaus suburta bei globojama, jau penkmetį švenčianti Gyvojo rožinio grupelė.

Idėja suburti Gyvojo rožinio grupelę kunigui kilo 2006 metais, kai baigė seminariją ir priėmė diakonystės šventimus. Pradžioje buvo 13 narių, dabar išaugome iki 120. Iš jų du vienuoliai, 14 kunigų, 86 moterys, 18 vyrų, tarp jų yra aštuonios šeimos (vyras ir žmona); jauniausia narė 14-metė Gabrielė, vyriausia – Kazė, 86 m.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Miestelio 500 metų jubiliejus ir atlaidai

Maldininkai Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

Veiviržėnai. Liepos pabaigoje šis Klaipėdos rajono miestelis minėjo didelę ir gražią sukaktį – 500 metų jubiliejų. 1511 metais įkurtame miestelyje tris dienas vyko išradingi, įdomūs, turiningi miestelio istoriją menantys renginiai. Liepos 22-ąją, penktadienio pavakarę, šventė prasidėjo skulptūros atidengimu ir sportinėmis varžybomis. Liepos 23-iąją, šeštadienį, buvo linksminamasi jubiliejinėje šventėje „Prie Veiviržo“. Liepos 24-ąją, sekmadienį, šventiniai renginiai baigėsi Šv. Magdalenos atlaidų šv. Mišiomis. Jų metu giedojo Klaipėdos choras „Cantare“. Artūro Dambrausko vadovaujamas choras koncertavo ir agapės bažnyčios šventoriuje metu.