Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčia kovoja su organizuotu nusikalstamumu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Kalabrijos regiono tikinčiuosius AP nuotrauka

Popiežiaus vizitas į „Nranghetos“ mafijos veikimo sritį

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Italijos pietrytiniame Kalabrijos regione dar kartą priminė sudėtingą organizuoto nusikalstamumo problemą ir Bažnyčios atkaklią kovą su šiuo reiškiniu, kuris, deja, bando įvairiais būdais daryti įtaką ir bažnytinei aplinkai. Kalabrija yra ne tik Italijoje liūdnai išgarsėjusios „Nrangheta“ mafijos veikimo sritis, bet ir vienas vargingiausių regionų, kur nedarbas siekia 32 proc. (keturis kartus didesnis nei Italijos vidurkis), o tarp jaunų žmonių – daugiau kaip 50 proc. Vietinės organizuoto nusikalstamumo gaujos tuo sėkmingai naudojasi, įtraukdamos problematiškus jaunus žmones į savo tinklą įvairiomis žemiškomis vilionėmis.

Pranešama, kad savo „jungtimi“ su Kolumbijos narkotikų kontrabanda bei nusikaltėlišku būdu gautų lėšų investavimu į Italijos šiaurėje klestintį verslą, „Nrangheta“ kasmet gauna apie 44 milijardus eurų pajamų (2008 metų analitiniai duomenys) ir jau pralenkė taip pat visame pasaulyje išgarsėjusią Sicilijos „Cosa Nostra“ mafijos grupuotę. Kaip tik spalio 9 dieną, popiežiaus Benedikto XVI vizito į Lamecijos Termės miestą Kalabrijoje išvakarėse, regiono didžiausiame Džojos Tauro uoste policija sulaikė didžiulį (net 560 kilogramų) kokaino krovinį, kuris kontrabandos būdu į Europą bandytas pergabenti iš Lotynų Amerikos. Šio narkotikų krovinio, kurį mafija savo „operacijoje“ bandė pristatyti Kolumbijos kavos pupelių konteineriuose, atgabentuose keliais laivais, piniginė vertė siekia net 135 milijonus eurų.

Sveikindamas į Lameciją Termę atvykusį Šventąjį Tėvą, šio miesto meras Džanis Speranza iš karto nurodė Kalabrijos visuomeninio gyvenimo ir ekonomikos rūpesčius. Kraštas turi „nepaprastą potencialą ir pakankamai resursų“ ūkinei pažangai, tačiau jame didelis ir nepriimtinas nedarbas, „su dramatišku neteisingumu ir smurto išsiplėtojimu“. Reikia su tuo kovoti „neleidžiant, kad dominuotų mafija, stiprėtų organizuotas nusikalstamumas ir pramonę nukonkuruotų nelegalus verslas“. Meras Dž. Speranza patvirtino, kad Popiežiaus apsilankymas daug iškentėjusioje žemėje „suteikia ryžto ir balsą visiems tiems, kuriems to labiausiai reikia“. Ypač regiono jauniems žmonėms reikia vilties ženklo, kad galima gyventi be priespaudos ir baimės. „Gana mafijos!“ – pabrėžė miesto vadovas.

Atsiliepdamas Šventasis Tėvas, po atviru dangumi aukotų šv. Mišių homilijoje pripažino, jog „visoje Kalabrijoje netrūksta sunkumų, problemų ir nerimo“. Iš tikrųjų jau pati pamaldų, kuriose dalyvavo apie 40 tūkstančių tikinčiųjų, aplinka tai priminė – šv. Mišios buvo iškilmingos, tačiau vyko ištuštėjusios ir žlugusios kažkada didžiulės plastikinių dirbinių gamyklos teritorijoje, tarp liūdnai atrodančių sandėliavimui skirtų ir dabar apleistų pastatų. Ši aplinka buvo panaši į pokomunistinės Rytų Europos (ypač posovietinėje erdvėje) miestų sunykusius kažkada galingos industrijos regionus, kuriuose dabar karaliauja organizuoto nusikalstamumo grupės su savo girtuoklystės ir „mergaičių verslo“ struktūromis.

Prisiminęs Kalabrijoje pasitaikančius žemės drebėjimus, popiežius Benediktas XVI sakė, kad „ši žemė yra seisminė ne tik geologiškai, bet ir struktūriškai – socialiniu bei žmonių elgsenos atžvilgiu“. Jis atvirai paminėjo visuomeninį gyvenimą destabilizuojančius faktorius: „bauginantį nedarbą ir perdėtai aukštą nusikalstamumo lygį, kuris žaloja visą socialinį audinį. Situacija tokia sunki, kad regioną galima vadinti nuolatinės nelaimės zona.

Kvietimas nepasiduoti pesimizmui, kunigų raginimas susitelkti

Išreiškęs savo susižavėjimą vietos gyventojų nepaprastu ištvermingumu ir „gebėjimu prisitaikyti prie visų sunkumų“ tokios nelaimės akivaizdoje, Šventasis Tėvas reiškė įsitikinimą, jog tie sunkumai bus įveikti ir rastas kelias į geresnę ateitį. „Niekada nepasiduokite pavojingam polinkiui į pesimizmą ir atsiribojimą nuo visko, – ragino popiežius Benediktas XVI. – Sutelkite savojo tikėjimo ir žmogiškųjų dovanų resursus, stenkitės stiprėti aktyvindami bendruomenišką bendradarbiavimą, rūpinimąsi kitais ir kiekvieno bendruoju gėriu. Atkakliai liudykite žmogiškąsias ir krikščioniškąsias vertybes, kurios  giliai įsišaknijusios šios teritorijos gyventojų istorijoje“. Naujomis socialinėmis ir religinėmis sąlygomis su progresuojančiu sekuliarizmu yra būtinos ir pastoracinės pastangos, sutelkiant tradicijos potencialą ir kunigų, vienuolių bei aktyvių pasauliečių vienybę su diecezijos vyskupu naujosios evangelizacijos baruose. Taip pat labai reikalingos nuoseklesnės Bažnyčios socialinio mokymo studijos su atitinkamu gerai parengtu siūlymų pateikimu bei bendruomenišku realizavimu susikaupusių problemų sprendimui.

Kreipdamasis į šio vargingo regiono dvasininkus ir pabrėždamas jų uolumą bei atsidavimą pastoracinei tarnystei, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Brangūs kunigai, raginu jus savo dvasinį gyvenimą dar giliau įšaknyti Evangelijoje, kultivuoti vidinį susitelkimą ir ryšį su Dievu, ryžtingai atsitraukiant nuo paplitusio vartotojiško ir sekuliaristinio mentaliteto, kuris veikia kaip recidyvistinė vilionė dabartinėje situacijoje.“ Toks kunigiškas pavyzdys, bendrystė su vyskupu ir konfratrų tarpusavio bendradarbiavimas, be abejonės, turės teigiamos įtakos parapijos gyvenimui ir visai pilietinei visuomenei, dorojantis su minėtomis socialinėmis ir teisinėmis problemomis.

Šios popiežiaus Benedikto XVI pastabos yra reikšmingos, žinant, kad Italijos pietinėje dalyje įvairios organizuoto nusikalstamumo struktūros dar neseniai gana stiprią įtaką darė vietinėms religinėms bendruomenėms savo piniginių lėšų „plovimu“ per vadinamuosius labdaros projektus ar netgi kontrabandinės produkcijos realizavimą. Regiono dvasininkai buvo kaltinami, kad nuolaidžiauja mafijos gaujoms dėl finansinės paramos ar bauginimų ir jų vadams netgi leidžia nešti brangias relikvijas ar šventųjų statulas per religines procesijas, taip patvirtindami nusikaltėliškų klanų „respektabilumą“. Žinoma, visos tos nuostatos dabar iš esmės pasikeitė dėl Italijos Bažnyčios vadovų, popiežiaus Jono Pauliaus II ir popiežiaus Benedikto XVI ryžtingos, smerkiančios organizuotą nusikalstamumą, politikos. Pernai spalio mėnesį lankydamasis Sicilijos administraciniame centre Palerme, popiežius Benediktas XVI be užuolankų pabrėžė, kad priklausomybė mafijai ir veikimas joje ar bendradarbiavimas yra „mirties kelias, nesuderinamas su Evangelija“.

Drąsios sielovados pavyzdžiai ir ganytojiškos paskatos

Šventojo Tėvo žodžiai, smerkiantys Kalabrijos „Ndrangheta“ mafiją, kaip savo nusikaltimais ir su teisėtumu prasilenkiančio mentaliteto platinimu „ardančią visuomeninį audinį“, buvo džiugiai sutikti tų vietinių dvasininkų, kurie gana pavojingomis sąlygomis pastoraciniu būdu aktyviai kovoja prieš organizuotą nusikalstamumą. „Bažnyčiai būtina pabrėžti, kad mafija yra socialinis reiškinys, blogio struktūra, o ne tik suklaidintų individų veikimas“, – sakė žurnalistams neįgaliuosius Kalabrijoje globojantis kunigas Džakomas Panica, kurį po susidūrimų su vietinės mafijos bosais dabar kelionėse lydi policijos ekipažas. „Bažnyčiai reikia, kad jos griežti žodžiai (prieš organizuotą nusikalstamumą) būtų paremti veiksmais, ir Popiežiaus kalba šiuo atžvilgiu turi labai padėti“, – kalbėjo dvasininkas.

Kad drąsių kunigų sielovada tokiomis sąlygomis yra tikrai pavojinga, patvirtina neseniai paskelbti pranešimai, jog viduryje dienos „mafijozų“ buvo apšaudytas Džojozos Jonikos miestelio Kalabrijos regione Šv. Roko parapijos klebono kunigo Džuzepės Kampizano automobilis. „Galvoju,  kad tai buvo rimtas perspėjimas“, – sakė dvasininkas netrukus po įvykio rugsėjo pradžioje duotame interviu Vatikano radijui. Juk šūviai buvo paleisti ne naktį, bet tuo metu, kai gatvėje daug žmonių ir, matyt, norėta, kad jie taip pat girdėtų bei matytų, kas yra tikrieji miestelio šeimininkai. Kunigas Dž. Kampizanas, kurio automobilis incidento metu tuščias stovėjo prie parapijos namų, pasakojo, kad dėl ryžtingos kovos prieš „Ndrangheta“, jis pastaraisiais metais gavo nemažai perspėjimų telefono skambučiais, o taip pat laiškais, kai į atsiųstus vokus buvo įdedamos kulkos.

Miestelyje, anot dvasininko, vyrauja „pilkoji zona“, kurioje žmonės yra pripratę prie organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinio mentaliteto. Smulkūs prekybininkai moka mafijai duoklę už „saugumą“ ir valstybinių mokesčių vengimą, tokios rinkliavos nusikaltėlių vykdomos ir per titulinių atlaidų bei kitų didžiųjų religinių švenčių muges. Mažesnėje „juodojoje“ zonoje mafijos struktūros veikia visiškai atvirai, o jų vadovai planuoja savo operacijas. Priešinantis šiam „absoliučios pagonybės“ reiškiniui, parapijoje rengiamas Bažnyčios socialinio mokymo pristatymas, kuriame stengiamasi pabrėžti įstatymo laikymosi ir teisėtumo svarbą, akcentuojant, kad prasilenkimas su juo yra sunki ir jokiu būdu nepateisinama nuodėmė. Vis daugiau parapijiečių „pradeda suprasti šią Evangelijos žinią ir dalijasi ja, rodo artumą mano pastangoms, kuriose aš vartoju ir biblijinę kalbą“, – aiškino kunigas Dž. Kampizanas.

Italijos pietinės dalies Bažnyčios hierarchai taip pat rodo vis didesnį ryžtingumą kovodami su organizuotu nusikalstamumu savomis pastoracinėmis priemonėmis. Štai neseniai Neapolio, miesto, kuriame veikia garsioji „Camorra“ mafija, arkivyskupas kardinolas Kresčencijus Sepė pranešė, kad šių grupių nariai daugiau nebus laidojami su bažnytinėmis apeigomis. „Kaip gali būti prieš Kristų nusistatę ir veikiantys asmenys priimami kaip krikščionys, – kalbėjo ganytojas. – Tai yra nepriimtina“. Žinoma, skurdas ir bedarbystė yra prie organizuoto nusikalstamumo ištakų, tačiau neatgailaujantys mafijos nariai gyvena sunkioje nuodėmėje, „todėl jie negali būti krikšto tėvais ir motinomis, santuokų liudininkais ar turėti bažnytines laidotuves“, – aiškino kardinolas K. Sepė. Informaciją apie savo sprendimą, kad mafijos nariams bažnyčių durys turi būti uždarytos, jeigu jie nepasirengę atsiversti, gegužės mėnesį ganytojas perdavė visiems diecezijos kunigams.

© 2011 „XXI amžius“