Mirė Bronislovas Lubys
|
Kovo 11-osios Nepriklausomybės
Akto signataras, buvęs
Lietuvos ministras pirmininkas
Bronislovas Lubys
|
Sekmadienį Druskininkuose mirė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas nuo 1992 iki 1993 metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas, verslininkas Bronislovas Lubys. Prieš kelias savaites jam sukako 73 metai. Jis rastas sukniubęs ant dviračių tako, medikams gyvybės išgelbėti nepavyko. Bronislovas Lubys gimė 1938 metų spalio 8 d. Plungėje. Studijavo tuometiniame Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultete. Vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigė aspirantūros studijas. Apgynė chemijos mokslų kandidato laipsnį, vėliau technikos mokslų daktaro laipsnį. Tapo Kauno technologijos universiteto docentu. B. Lubys buvo nusipelnęs inžinierius, 51 išradimo, daugelio straipsnių spaudoje autorius, įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, Lietuvos mokslinės techninės draugijos premijų laureatas. Savo darbinę veiklą pradėjo 1963 metais. Dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje skyriaus viršininku, vėliau buvo paskirtas reorganizuoto susivienijimo Azotas vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, o 1993 metais AB Achema prezidentu. Valdė jo pagrindinį akcijų paketą. 2010 metų pabaigoje grupėje dirbo 5,4 tūkst. žmonių. 2001-aisiais įkurtas koncernas Achemos grupė valdo keliasdešimt Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių Achema, didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė Klasco, kompleksinių trąšų gamintoja Agrochema. Koncernas savo produkciją eksportuoja į Europos Sąjungos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalis. Verslininkas turėjo viešbučių, vėjo jėgainių parką vakarų Lietuvoje, žiniasklaidos įmonių. Achemos grupei priklausantis Balto media holdingas valdo dienraštį Lietuvos žinios, radijo stotį Radiocentras, Baltijos televiziją. Nuo pat įsikūrimo (1993 m.) B. Lubys ėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas. Buvo Jonavos rajono tarybos narys, daug prisidėjęs prie miesto klestėjimo, rėmė vietos kultūrą.
|
CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?
Kastytis Stalioraitis
Spalio 21 dieną Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau? Gvantanamas ir Antaviliai 2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tada pareiškė, kad Lietuva nepriims kalinių iš Gvantanamo bazės, kol nebus išsklaidytas šešėlis dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo. Ji pareiškė turinti netiesioginių įtarimų, kad toks kalėjimas Lietuvoje galėjo būti, ir nurodė, kad atsakymus turi pateikti ne tik Lietuva, bet ir JAV. Kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokių kalinių atsiradimu, sakė D. Grybauskaitė.
|