|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Iš Vaižganto tilto Žaliojoje liko tik prisiminimas Vytautas BAGDONAS
Kam šią vasarą teko važiuoti plentu Utena-Kupiškis, tas turėjo daug vargo. Mat, nuo Žaliosios (Svėdasų sen.) kone iki pat Utenos vyko kelio remontas plentas buvo gerokai platinamas, įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai, daromos vandens pralaidos, kelio sankasos, atliekami kiti ne mažiau svarbūs darbai. Čia dirbo daugybė Aukštaitijos trakto, Utenos regiono kelių, Panevėžio kelių ir kitų firmų technikos, vietomis kelias dėl remonto darbų susiaurėjo, kai kur įrengti apvažiavimai, nemažai laiko teko praleisti belūkuriuojant prie šviesoforų. Remontuojamoje kelio dalyje buvo ribojamas greitis, draudžiama lenkti, reikėjo būti labai atidiems, susitikus iš priekio atvažiuojančias transporto priemones. Šiek tiek lengviau galėjai važiuoti šia kelio atkarpa ankstyvą rytmetį, kai kelininkų technika dar nedirbo, o ir transporto srautas buvo mažesnis, arba jau po darbo valandų. Piko metu ypač daug transporto priemonių susirikiavo į eilę prie laikino tilto per Šventąją ties Žaliosios kaimu. Ruošiantis būsimajam senojo tilto remontui, prie upės buvo sumontuotos naujo laikino tilto metalinės konstrukcijos. Nuo pagrindinio kelio abiejų upės krantų link buvo įrengtas siaurokas vienos eismo juostos kelias, kuris dar ir išasfaltuotas. Liepos pradžioje milžiniškas kranas pakėlė tą ką tik rūpestingai sumontuotą metalinį tiltą, sujungiantį abu upės krantus, ir padėjo į vietą lygiai ten, kur abipus Šventosios buvo įrengtas asfaltuotas apvažiavimo kelias. Abiejose apvažiuojamojo kelio pusėse, dar gerokai prieš laikinąjį tiltą, buvo įrengti šviesoforai. Be jų būtų buvę neįmanoma ir tas naujasis tiltas, ir tas apvažiavimui skirtas kelias tapo labai siauri, netgi lengvieji automobiliai, priešpriešiais susitikę neprasilenktų, o ką jau kalbėti apie sunkiasvores mašinas |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |