Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Bažnyčia kovoja su organizuotu nusikalstamumu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Kalabrijos regiono tikinčiuosius AP nuotrauka

Popiežiaus vizitas į „Nranghetos“ mafijos veikimo sritį

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Italijos pietrytiniame Kalabrijos regione dar kartą priminė sudėtingą organizuoto nusikalstamumo problemą ir Bažnyčios atkaklią kovą su šiuo reiškiniu, kuris, deja, bando įvairiais būdais daryti įtaką ir bažnytinei aplinkai. Kalabrija yra ne tik Italijoje liūdnai išgarsėjusios „Nrangheta“ mafijos veikimo sritis, bet ir vienas vargingiausių regionų, kur nedarbas siekia 32 proc. (keturis kartus didesnis nei Italijos vidurkis), o tarp jaunų žmonių – daugiau kaip 50 proc. Vietinės organizuoto nusikalstamumo gaujos tuo sėkmingai naudojasi, įtraukdamos problematiškus jaunus žmones į savo tinklą įvairiomis žemiškomis vilionėmis.

Taikos piligrimystė į Asyžių

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis Jonas Paulius II tarp 1986 metų Asyžiaus susitikimo dalyvių

Tradicijos 25-osios metinės

Sekant palaimintojo Jono Pauliaus II pavyzdžiu, popiežiaus Benedikto XVI sukviesti į istorinį Asyžiaus miestą vėl rinksis daugelio religijų dvasiniai vadovai melstis už taiką, teisingumą ir tiesą visuomenės gyvenime, tarptautiniuose santykiuose. Galima priminti, kad spalio 27 dieną Italijos rytinio Umbrijos regiono vietovėje, žinomoje šv. Pranciškaus vienuoliška ir sielovadine veikla, vyksiančio įspūdingo renginio idėją Šventasis Tėvas paskelbė 2011-ųjų naujametiniame susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje. Tuomet celebruodamas Pasaulinę taikos dieną ir priminęs, kad didžiosios religijos gali ir privalo tapti svarbiu vienybei, taikai ir visai žmonijai faktoriumi, jis atkreipė dėmesį, kad šiemet kaip tik sukanka 25 metai nuo Jono Pauliaus II sušaukto pirmojo Asyžiaus susitikimo.

Mirė Bronislovas Lubys

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Bronislovas Lubys

Sekmadienį Druskininkuose mirė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas nuo 1992 iki 1993 metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas, verslininkas Bronislovas Lubys. Prieš kelias savaites jam sukako 73 metai. Jis rastas sukniubęs ant dviračių tako, medikams gyvybės išgelbėti nepavyko.

Bronislovas Lubys gimė 1938 metų spalio 8 d. Plungėje. Studijavo tuometiniame Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultete. Vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigė aspirantūros studijas. Apgynė chemijos mokslų kandidato laipsnį, vėliau – technikos mokslų daktaro laipsnį. Tapo Kauno technologijos universiteto docentu. B. Lubys buvo nusipelnęs inžinierius,  51 išradimo, daugelio straipsnių spaudoje autorius, įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, Lietuvos mokslinės techninės draugijos premijų laureatas. Savo darbinę veiklą pradėjo 1963 metais. Dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje skyriaus viršininku, vėliau buvo paskirtas reorganizuoto susivienijimo „Azotas“ vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, o 1993 metais – AB „Achema“ prezidentu. Valdė jo pagrindinį akcijų paketą. 2010 metų pabaigoje grupėje dirbo 5,4 tūkst. žmonių. 2001-aisiais įkurtas koncernas „Achemos grupė“ valdo keliasdešimt Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – „Achema“, didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, kompleksinių trąšų gamintoja „Agrochema“. Koncernas savo produkciją eksportuoja į Europos Sąjungos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalis. Verslininkas turėjo  viešbučių, vėjo jėgainių parką vakarų Lietuvoje, žiniasklaidos įmonių. „Achemos grupei“ priklausantis „Balto media“ holdingas valdo dienraštį „Lietuvos žinios“, radijo stotį „Radiocentras“, „Baltijos televiziją“. Nuo pat įsikūrimo (1993 m.) B. Lubys ėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas. Buvo Jonavos rajono tarybos narys, daug prisidėjęs prie miesto klestėjimo, rėmė vietos kultūrą.

Iš Vaižganto tilto Žaliojoje liko tik prisiminimas

Vytautas BAGDONAS

Iš senojo tilto Žaliojoje dabar telikę tiktai tiek

Kam šią vasarą teko važiuoti plentu Utena-Kupiškis, tas turėjo daug vargo. Mat, nuo Žaliosios (Svėdasų sen.) kone iki pat Utenos vyko kelio remontas – plentas buvo gerokai platinamas, įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai, daromos vandens pralaidos, kelio sankasos, atliekami kiti ne mažiau svarbūs darbai. Čia dirbo daugybė „Aukštaitijos trakto“, „Utenos regiono kelių“, „Panevėžio kelių“ ir kitų firmų technikos, vietomis kelias dėl remonto darbų susiaurėjo, kai kur įrengti apvažiavimai, nemažai laiko teko praleisti belūkuriuojant prie šviesoforų. Remontuojamoje kelio dalyje buvo ribojamas greitis, draudžiama lenkti, reikėjo būti labai atidiems, susitikus iš priekio atvažiuojančias transporto priemones. Šiek tiek lengviau galėjai važiuoti šia kelio atkarpa ankstyvą rytmetį, kai kelininkų technika dar nedirbo, o ir transporto srautas buvo mažesnis, arba jau po darbo valandų. Piko metu ypač daug transporto priemonių susirikiavo į eilę prie laikino tilto per Šventąją ties Žaliosios kaimu. Ruošiantis būsimajam senojo tilto remontui, prie upės buvo sumontuotos naujo laikino tilto metalinės konstrukcijos. Nuo pagrindinio kelio abiejų upės krantų link buvo įrengtas siaurokas vienos eismo juostos kelias, kuris dar ir išasfaltuotas. Liepos pradžioje milžiniškas kranas pakėlė tą ką tik rūpestingai sumontuotą metalinį tiltą, sujungiantį abu upės krantus, ir padėjo į vietą lygiai ten, kur abipus Šventosios buvo įrengtas asfaltuotas apvažiavimo kelias. Abiejose apvažiuojamojo kelio pusėse, dar gerokai prieš laikinąjį tiltą, buvo įrengti šviesoforai. Be jų būtų buvę neįmanoma – ir tas naujasis tiltas, ir tas apvažiavimui skirtas kelias tapo labai siauri, netgi lengvieji automobiliai, priešpriešiais susitikę neprasilenktų, o ką jau kalbėti apie sunkiasvores mašinas…

„Homo sovietikus“ visuomenė ir okupacinių budelių ilgesys

Petras Girdzijauskas

 Mes, „Homo sovietikus“ visuomenės nariai, galime meluoti, vogti, arba tik šiek tiek meluoti, graibštyti (pusiau vogti, pavyzdžiui, nemokėti mokesčių), galime neiti rinkti savo atstovų į bet kurią valdžią ir apsimesti, kad esame niekuo dėti dėl valdžios korupcijos, nes jos nerinkome, o save skelbiame „didžiai padoriais žmonėmis“ .

Iš kur mes, kas mes tokie? Kodėl tokia sutrikusi visuomenė? Šį tą prisiminkime: