|
CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?
Kastytis Stalioraitis
Spalio 21 dieną Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?
Gvantanamas ir Antaviliai
2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tada pareiškė, kad Lietuva nepriims kalinių iš Gvantanamo bazės, kol nebus išsklaidytas šešėlis dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo. Ji pareiškė turinti netiesioginių įtarimų, kad toks kalėjimas Lietuvoje galėjo būti, ir nurodė, kad atsakymus turi pateikti ne tik Lietuva, bet ir JAV. Kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokių kalinių atsiradimu, sakė D. Grybauskaitė.
Komentuodama D. Grybauskaitės pasisakymą spaudoje tuometinė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse pareiškė: Suprantu Lietuvos priimtą sprendimą, kad šiuo metu ji negali perkelti sulaikytųjų, ir mes šį sprendimą gerbiame. Lietuva išlieka labai tvirta partnerė. Mes vertiname bendradarbiavimą daugybėje kitų sričių, ypač kaip partnerės NATO, interviu sakė ambasadorė. Ji priminė, kad 2009 m. sausio 22 dieną JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad sieks Gvantanamo uždarymo. Tai buvo klausimas, kurį kolegos Europoje mums kėlė ir ragino išspręsti ilgą laiką. Konsultavomės su sąjungininkais ir partneriais dėl galimybės padėti mums jį išspręsti, sakė ambasadorė A. Derse.
Vėliau tarptautinėje bendruomenėje buvo paskleistas įtarimas dėl pastato Lietuvoje, galėjusio būti neteisėtu kalėjimu JAV kaliniams, netoli Antavilių, prie Vilniaus. Natūralu, kad slaptų JAV kalėjimų Europos Sąjungos (ES) valstybėse buvimas be ES sutikimo pažeidžia ES suverenumą, nežiūrint to, kad JAV ir ES sieja draugiški santykiai. Be to, jei kalbama apie galimus kankinimus tokiuose kalėjimuose ES, kurioje galioja jos narių pasirašyta žmogaus teisių apsaugos konvencija, negali nereaguoti į panašius įtarimus. Situaciją komplikuoja tai, kad JAV užtikrina žmogaus teises pagal standartus, panašius į europietiškus (nors mirties bausmė kai kuriose JAV valstijose tebegalioja), tik savo teritorijoje. JAV nėra prisijungusios prie jokios tarptautinės konvencijos, ginančios žmogaus teises visame pasaulyje.
Klausimas labai jautrus
Lietuva yra JAV sąjungininkė ne tik NATO, bet turi ir atskirą sutartį su JAV dėl partnerystės (1998 m.), pagal kurią JAV karinė parama Lietuvai gali būti suteikta ir be NATO narių pritarimo. Be to, Lietuva yra pasirašiusi su JAV tarpvyriausybinę saugumo sutartį (1995 m.), kurioje rašoma:
Šalys, siekdamos plėtoti abipusį bendradarbiavimą ir užtikrinti slaptosios karinės informacijos saugumą, susitarė, kad:
a) šios Sutarties tikslams pasiekti slaptąja karine informacija laikoma tokia informacija, kurią parengia JAV Gynybos departamentas arba Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, arba kuri yra parengta jų reikmėms; arba yra jų jurisdikcijoje ar jų kontroliuojama ir kurią reikia apsaugoti dėl Šalių nacionalinio saugumo interesų.
b) Šalių atstovų prašymai dėl vizitų bus pateikiami per Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos atašė Lietuvoje tuo atveju, kai interesantai bus iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir per Lietuvos Respublikos ambasadą Vašingtone tuo atveju, kai interesantai bus iš Lietuvos.
c) slaptoji įranga bus gabenama sandariomis užantspauduotomis transporto priemonėmis arba saugiai įpakuota ir apsaugota taip, kad nesusipažintų su ja tokios teisės neturintys asmenys, slapta įranga, kurią reikia laikinai sandėliuoti, prieš ją išsiunčiant bus saugoma užrakinamose saugyklose, saugyklose bus įrengta signalizacija arba jos bus saugomos sargybinių, kurių patikimumas yra patikrintas ir kurie nuolat patruliuos saugomą teritoriją. Į saugyklą galės patekti tik tokią teisę turintys asmenys.
d) slapta įranga bus sunaikinama neatpažįstamai arba modifikuota taip, kad negalima būtų rekonstruoti nei visos slaptos informacijos, nei atskirų jos dalių.
Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis gana laisvai traktuoja gynybos žinybų savarankišką bendravimą. Nors apie JAV ir Lietuvos žvalgybos institucijas sutartyje tiesiogiai nekalbama, joje nesunku įžvelgti jų vaidmenį saugant abiejų valstybių paslaptis. Jungtinėse Amerikos Valstijose būta nesėkmingų bandymų Gvantanamo kalinius teisti karo lauko teisme, kuris priklauso JAV gynybos departamentui. Taigi keistos kategorijos kalinių, lyg ir karo belaisvių, lyg ir nusikaltėlių, reikalai JAV galėjo būti traktuojami, kaip slapta karinė informacija. Vargu, ar JAV vyriausybė suinteresuota atskleisti tiesą apie savo kalėjimus Lietuvoje, jei tokių buvo. Tačiau JAV teismai nepriklauso nuo vyriausybės.
Lietuvos prokuratūra atnaujinti tyrimą atsisakė
Pasak Lietuvos prokuratūros pranešimo spalio 21 d., prokurorai išnagrinėjo organizacijų Amnesty International, Reprieve pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų orlaivių skrydžius per Lietuvos teritoriją ir nusprendė, kad ji nesvarbi. Visuomeninių organizacijų pateikta informacija buvo įvertinta kartu su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nuspręsta, kad ji nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos sprendimui, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Priminsiu, kad į Vilnių atvykę tarptautinių Žmogaus teisių gynėjų organizacijų atstovai rugsėjo 29 d. apkaltino mūsų teisėsaugą faktiškai nusikaltimu, tiriant galimą slaptų JAV CŽV kalėjimų egzistavimą šalyje ir galimą žmonių kalinimą jame. Pasak jų, palestinietis Abu Zubaydah, anksčiau klaidingai laikytas vienu iš Al-Qaeda lyderių ir kol kas kalinamas JAV sulaikymo centre Gvantaname, nuo 2004 iki 2006 m. CŽV slapta kalintas Lietuvoje ir čia žiauriai kankintas. Jis buvo brutaliai kankinamas, jam taikytas skendimo efektas, kalinys buvo laikomas juodose dėžėse, su juo buvo daromi įvairūs eksperimentai. Kankinimų metu šis žmogus labai sirgo, spaudos konferencijos metu Vilniuje kalbėjo organizacijos Interights Saugumo ir teisės viršenybės programos vyriausioji teisininkė Vesselina Vandova, o Amnesty International Europos ir Centrinės Azijos direktorė Nicola Duckworth piktinosi, kad prokurorai nutraukė tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, savo sprendimą motyvuodami būtinybe apsaugoti valstybines paslaptis.
Buvo teigiama, kad Lietuvos tyrėjai neatkreipė dėmesio į su CŽV siejamo lėktuvo nusileidimą 2005 metų vasarį ir ignoravo Londone įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos Reprieve duomenis apie šio su CŽV siejamo lėktuvo (registracijos numeris N724CL) nusileidimą Lietuvoje. Skrydį užsakė JAV įmonė Computer Sciences Coorporation, kuri su JAV bendradarbiavo kalinių pervežimo programose, o lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido atskridęs per Jordaniją iš Maroko. Skrydžio data, anot slaptųjų kalėjimų programos tyrėjo Croftono Blacko, sutampa su palestiniečio išvežimu iš Maroko laikotarpiu. Organizacija Reprieve pateikė lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste įrodančius dokumentus lėktuvo piloto dienoraštį, skrydžio sąskaitą-faktūrą, nurodė konkrečius CŽV atstovus, su CŽV siejamais lėktuvais besirūpinusius žmones Lietuvoje, liudininkus, mačiusius dvi kalinimo vietas ir turinčius kaltės įrodymų. Tai, kad Abu Zubaydah buvo laikomas Lietuvoje, yra viešai atskleista nepriklausomuose pranešimuose, grįstuose dviejų buvusių CŽV pareigūnų liudijimais, kuriuos paskelbė Associated Press, sakė Reprieve atstovas C. Blackas.
Pasaulio spaudoje pasirodė pranešimai, kad ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir JAV teisėsaugos institucijos pradėjo skundų prieš galimus neteisėtus JAV vyriausybės veiksmus laikant nelaisvėje asmenis kalėjimuose už JAV ribų tyrimą. Akivaizdu, kad Lietuvos prokurorų ir Amnesty International teisininkų požiūriai, vertinant faktus ir įrodymus, išsiskyrė.
Amnesty International sureagavo žaibiškai. Kas toliau?
Iš karto po Lietuvos prokurorų žinios tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International pareiškė: Lietuva blokuoja tiesą apie CŽV slaptuosius kalėjimus. Reikalaujame, kad Lietuvos valdžios institucijos persvarstytų sprendimą neatnaujinti tyrimo dėl CŽV slaptų kalėjimų Lietuvos teritorijoje, rašoma Amnesty International tinklalapyje. Yra pakankamai didelis kiekis informacijos, ir senos, ir naujos, kuri nėra iki galo ištirta. Vienintelė priežastis atsisakyti naujo tyrimo tiesos baimė, tvirtina Amnesty International ir priduria: Jei tokie piktnaudžiavimai (kankinimai) įvyko Lietuvoje, visuomenė turi teisę žinoti, aukos turi teisę į tiesą, ir vyriausybės pareiga patraukti į teismą tuos, kurie buvo atsakingi.
Nežinoma, kokią dar informaciją surinko ar surinks nevyriausybinės organizacijos apie galimus CŽV kalėjimus Lietuvoje, tačiau jos įspėjo, kad ta kryptimi dirba ir JAV teisėsaugos institucijos. Kita vertus, galimai Lietuvos kalėjimuose žiauriai kankintas teroristas palestinietis iš Gvantanamos bazės Abu Zubaydah apskundė Lietuvą Europos Žmogaus teisių teismui (EŽTT), kuris skundą priėmė. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio byla prieš Lietuvą EŽTT, kurioje ieškovas neturi jokio ryšio su Lietuva ir kurio skundas, matyt, grindžiamas jo paties liudijimais, šaltiniais, JAV ir nevyriausybinių organizacijų surinkta medžiaga. Lietuva privalės gintis, jos atstovai turės pateikti visus EŽTT reikalaujamus dokumentus, liudijimus, parodymus. Kadangi Lietuva ne vienintelė įtariama CŽV kalėjimų Europos Sąjungos šalyse laikymu, nesunku numatyti, kad byla bus rezonansinė tarptautiniu mastu.
© 2011 XXI amžius
|