|
Paminėjo ganytojo šimtmetį
Arkivyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus gimimo metinių minėjimas
Jurgita BRASIŪNAITĖ
|
Janinos Marijos Pleškūnienės
tapytas arkivyskupo Julijono
Steponavičiaus portretas buvo
eksponuojamas šv. Mišių metu
|
Spalio 16 dieną Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo paminėtos arkivyskupo Julijono Steponavičiaus šimtosios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą apie arkivyskupo gyvenimą, veiklą pasakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Taip pat dalyvavo Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rez. jubil. teol. lic. Vaclovas Aliulis, Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios emer. jubil. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleb. dek. Medardas Čeponis, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinis kursas, vadovaujamas diak. Mozės Mitkevičiaus. Surengta nuotraukų parodėlė, minėjimo dalyviai galėjo išvysti J. Steponavičiaus paveikslą.
|
|
Prisiminėme stilistikos tėvą
Vytautas Visockas
|
Šv. Mišias aukoja kunigai
Kazimieras Ambrasas SJ
ir Donatas Rolskis
|
Ne pirmą kartą važiuoju į Sintautus su žmonėmis, susirūpinusiais gimtojo žodžio, gimtosios kalbos likimu. Kai lietuvių kalbą paskelbėme valstybine, negalėjome nė pagalvoti, kad toks susirūpinimas mus šiandien slėgs. Tada ir poetas Justinas Marcinkevičius manė: dabar mes amžini. O išeidamas jis tuo jau labai abejojo. Važiuojame į Sintautus nusilenkti mūsų amžininkui, dėstytojui, studijų draugui, kolegai profesoriui Juozui Pikčilingiui, prieš 20 metų atgulusiam netoli didžiojo sintautiečio poeto Prano Vaičaičio. Važiuojame pakalbėti apie profesoriaus veiklą, susijusią su gimtojo žodžio puoselėjimu, apie naujo netikėto pavojaus ištiktą lietuvišką žodį, kuriuo jis taip rūpinosi.
|
|
Lietuvybę gynęs Gelvonuose, Žasliuose, Kalviuose
Kunigą Ignacą Kazakevičių (18611928) prisimenant
Prof. Juvencijus PETRULIS
Su garbinga Kaišiadorių vyskupijos istorija glaudžiai suaugęs kunigas Ignacas Kazakevičius, kuris ketvirtį amžiaus dirbo Gelvonų, Žaslių, Kalvių parapijų klebonu. Šiemet sukanka 150 metų nuo kun. I. Kazakevičiaus gimimo. Jo aktyvus gyvenimas sutapo su pačiais dramatiškiausiais lietuvių tautos metais lietuviškos spaudos draudimu, karų nuniokoto, suvargusio mūsų krašto rusinimu ir lenkinimu, visiems suprantamais nepriklausomos Lietuvos kūrimo rūpesčiais. Energingą ir nerimastingą kun. I. Kazakevičių veikė vyskupo Motiejaus Valančiaus lietuvybę puoselėjančių darbų dvasia kaip įveikti tamsumą, prietarus, parapijose plintantį girtavimą, rusintojų užmačias, žmonių emigraciją, nutautėjimą. Pastoracinį darbą su šviečiamąja veikla kun. I. Kazakevičius lygiai taip pat derino per gegužines pamaldas arba bendraudamas su kaimiečiais šventoriuje, klebonijoje. Kaimo žmonėms jis skyrė savo pamokslus, pasakojančius apie jų išgyvenimus, apie daugeliui pažįstamą aplinką, gamtą, Pirmojo pasaulinio karo padarinius, savarankiškam gyvenimui prisikėlusią Lietuvą. Bolševikai jau buvo išvyti ir nustumti už Daugpilio, bet Vilnius liko lenkų rankose, su jais teko kariauti.
|
|
|