Partinių pinigų liūne
Linas ŠALNA
Jau kurį laiką vadinamuosiuose politiniuose sluoksniuose vyksta diskusija apie partijų finansavimą kaip jį padaryti skaidresnį, aiškesnį, išvengti suinteresuotų jėgų įtakos. Įstatymais leistini finansavimo būdai vis keičiami tai leidžiama, tai draudžiama. Tačiau politikai, dažnai būdami įgudę verslininkai (o tokie kaip tik ir eina dabar į politiką kažkodėl suinteresuotų dirbti politikoje trūko sunkiais okupacijos metais, kai kovoti už tautos laisvę, nepriklausomybę išdrįsdavo tik maža dalis), suranda skylių įstatymuose ir bet kokius suvaržymus gauti lėšas visada apeina. Pasitikėjimas partijomis, dėl kurių laisvo veikimo dar okupacijos metais kovojo sąžinės nepraradę tautiečiai, per visą nepriklausomybės laikotarpį yra labai smukęs. Aišku, yra daug nepasitikėjimo partijomis ir vadinamuoju politiniu gyvenimu priežasčių, bet šįkart kalbėsime tik apie vieną iš jų neskaidrų partijų finansavimą, kuris virsta politine korupcija. Iš tiesų tai kelia grėsmę demokratijai ir nacionaliniam saugumui, nes politikų korupcine veikla ir abejingumu nusivylę piliečiai vis dažniau nedalyvauja rinkimuose arba dalyvauja vien tik suinteresuotos gyventojų grupės, raginamos kai kurių politikų. Seimas praranda autoritetą, juo pasitiki tik apie 5 procentai visų gyventojų.
|