| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kunigas ir knygnešys Kun. Jono Šablicko 140-osioms gimimo ir 105-osioms mirties metinėms
Marcinkonių kaimo istorija aprašyta daugybėje straipsnių ir leidinių, tačiau kai kurių asmenybių gyvenimai mūsų dabartinėje skubėjimo ir rūpesčių pilnoje visuomenėje verčia sustoti ir sugrįžti į praeitį. Carinės Rusijos valdymo laikais Marcinkonys garsėjo kaip lietuviškos veiklos centras. Čia buvo platinama lietuviškoji spauda ir šioje veikloje ypatingai pasižymėjo kun. Jonas Šablickas. Kunigas, knygnešys J. Šablickas gimė 1871metais. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, 1896 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Stakliškes Prienų rajone. Tais pačiais metais perkeltas filialistu į Marcinkonis. Čia, Marcinkonyse, puoselėjo lietuvybę. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba. Jo dėka apmūrytas šventorius, įrengtos Kryžiaus kelio stotys, pastatyta klebonija. Kun. J. Šablickas subūrė Marcinkonių parapijos chorą, organizavo lietuviškos spaudos platinimą, rūpinosi, kad vaikai būtų mokomi lietuviško rašto. 1905 metais Marcinkonių kaimo gyventojas Petras Kieras laikraštyje Vilniaus žinios rašo: nūnai girdime bažnytėlėje iš sakyklos lietuvišką žodį, sėjamą apšvietimo, tautiško susipratimo grūdą. Pats spėjau pritirti, kad mūsų vadovas ne tik kad ragina savo aveles prie mokslo, bet atsitikus kokiai progai duoda moksliškų ir šiaip naudingų knygelių beturčiams paskaityti. Tiems, kurie negali patys parsisiųsdinti laikraščių, pataria, kokias knygeles naudinga skaityti. Įsteigė jisai Marcinkonių parapijoj Gyvojo rožančiaus broliją, blaivybės draugiją, kurių užduotis doriškai išsilavinti. Iš tikro dideli nuopelnai mūsų kunigėlio negreitai bus užmiršti mūsų kampelyje. Apie bažnyčios choro steigimą P. Kieras rašo: mūsų bažnytėlėje apleistas giedojimas iš vyrų pusės, galėtų daug geresnis būti tasai dalykas. Pirmai ir mergaitės menkai giedojo polskuos laikuose, o dabar mergaičių pusėje yra tokių gerų balsų, kaip Tamulevičiaus Pranė, Liolios Jonė, Kašėtų Antosė, Taraukos Nastazija, Samulevičiaus Rožė ir kitos, su kuriomis reta susilyginti galėtų. Tai reikia tik trupučio darbo, o giedojimas mūsų bažnytėlėje bus kitoks. Jau ir dabar pas mus geriau gieda (ypač mergaitės) ne kaip kitur Kun. J. Šablickas palaikė ryšius su Suvalkijos knygnešiu Juozu Kancleriu, kuris parūpindavo jam lietuviškos spaudos. J. Kancleris spaudą atveždavo į Gudakiemio kaimą prie Merkinės miestelio Varėnos rajone. Iš čia vietinis knygnešys Kazys Barysas spaudą nuveždavo į Marcinkonis. J. Šablicko pagalbininkais lietuviškos spaudos platinime buvo valstietis Petras Miškinis ir pas jį tarnavusi Kotryna Sidziniauskaitė. Švietėjiška kunigo veikla skatino tobulėti ne tik Marcinkonių gyventojus, bet ir kitus garsius Lietuvos žmones. Lietuvos rašytojas, dramaturgas, Kauno universiteto profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius 1902 metų vasarą praleido Marcinkonyse pas lietuvių kalbos puoselėtoją J. Šablicką. Manoma, kad būtent tai ir paskatino būsimą literatą pradėti rašyti lietuviškai. Daug gerų darbų per savo neilgą 35-erių metų gyvenimą nuveikė Lietuvos patriotas, Marcinkonių bažnyčios kunigas J. Šablickas, mat, net ir po jo mirties, 1906 metais laikraštyje Šaltinis Petras Kieras rašė: Mūsų krašte žmonės mažai teskaito laikraščius, išskiriant keletą, kurie parsisiųsdina paraginti a. a. kun. Jono Šablicko Šiais metais sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvos šviesuolis, patriotas, knygnešys kun. J. Šablickas ir 105 metai nuo jo mirties. Kunigas palaidotas Marcinkonių bažnyčios šventoriuje. Šios parapijos gyventojų lėšomis J. Šablickui pastatytas paminklas, kuriame iškaltas užrašas Šį paminklą mylimajam klebonui parapijonys yra pastatę. Jonas Šablickas mokė pagarbos sau ir kitiems, ragino mylėti tėvynę ir artimą . Jo pamokslai ėjo iš kartos į kartą, tad džiugu, kad Marcinkonių gyventojai, trapūs ir netekčių matę žmonės, net ir vargų prispausti, sugebėjo sukurti ateitį išsaugodami savo miestelio kunigo trumpą, bet turtingą istorinę praeitį.
Alina Makarčiuk,
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |