Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kun. Kazimiero Vaičionio tikėjimo ir aukos kelias

Virginija Mikalauskienė

Kun. Kazimieras Vaičionis

Rugsėjo 18 dieną Panemunėlio bažnyčioje po šv. Mišių prisiminėme kunigo Kazimiero Vaičionio gyvenimo kelią, kupiną tikėjimo ir pasiaukojimo. Šiemet jam būtų sukakę 90 metų. Deja, 2002 m. lapkričio 9 d. jo pavargusi širdis sustojo besimeldžiant koplyčioje.

Būsimasis kunigas liudyti tikėjimą mokėsi giliai tikinčioje šeimoje, kurioje gavėnios metu buvo laikomasi sauso pasninko, o vakarais apmąstomos Kristaus Kančios stotys. Tiek mokykloje, tiek ir gimnazijoje Kaziukas buvo pirmūnų gretose, padedant literatūros mokytojui Juozui Tarvydui, jis ėmė kurti prozos kūrinėlius ir skaityti per literatų susirinkimus bei rašyti į moksleivių laikraštėlį. Kaziukas pūtė miško ragą, dainavo moksleivių chore, tapo vienu aktyviausių ateitininkų organizacijos narių. Kai gimnazijoje ateitininkų organizacija buvo uždrausta, susirinkimai vykdavo Rokiškio bažnyčios požemyje, o Kaziukas, gavęs iš Panemunėlio vikaro naujų religinių knygelių, pristatydavo jas savo bendraminčiams, dėl to, būdamas paskutinėje gimnazijos klasėje, 1941 m. vasario 16-osios naktį suimtas, patyrė nelaisvės ir brutalaus Rokiškio čekistų tardymo skonį. Skaudžiai išgyveno besitraukiančių čekistų žiaurumą, neteko metais vyresnio brolio Jonuko. Brolio netektį minėdavo kaip auką, iš nepatenkintų čekistų keiksmų supratęs, kad kulkos buvo skirtos jam.

Vysk. Romualdo Krikščiūno mirties metinių paminėjimas

Lapkričio 3-iosios rytą Kaune, mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, iškilmingomis šv. Mišiomis paminėtos Panevėžio emerito vyskupo Romualdo Krikščiūno pirmosios mirties metinės. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras Jonas Ivanauskas, koncelebravo mons. Adolfas Grušas, prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, kun. dr. Kęstutis Kėvalas, kan. prof. Robertas Pukenis, kun. dr. John Farrell Peternal ir Šv. Antano bažnyčios kun. Vitas Kaknevičius.

Kunigo elgesys ir tikinčiųjų atsakomybė

Vysk. Romualdas Krikščiūnas Ričardo Šaknio nuotrauka

Lapkričio 9-ąją, Katalikų Bažnyčios šventės dieną, kurią minimas Laterano Bazilikos pašventinimas, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, minint pirmąsias Panevėžio vyskupo Romualdo Krikščiūno mirties metines. Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, drauge meldėsi daugiau nei keturiasdešimt kunigų. Įžangos žodyje vysk. J. Kauneckas priminė, jog vyskupas Romualdas valdė Panevėžio vyskupiją dešimt metų. Dabar palaidotas Kaune, prie Mažosios Prisikėlimo bažnyčios. Ganytojas kvietė maldose prisiminti ir buvusį Panevėžio vyskupijos apaštalinį administratorių arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kuriam lapkritį sukanka 100 metų, mirusius kanauninkus, tarp jų – prel. Leopoldą Pratkelį, prel. Kazimierą Dulksnį. Pamokslą pasakė Tauragnų klebonas g. kan. Bronius Šlapelis, pas kurį dažnai svečiuodavosi vysk. R. Krikščiūnas. Pateikiame šio pamokslo ištrauką.

Mons. E. Simaškos pirmųjų mirties metinių paminėjimas

Mons. Eduardas Simaška Broniaus Vertelkos nuotrauka

Spalio 28-ąją, kaip įprasta. paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje švenčiant Ligonių dieną, Švč. M. Marijos Gimimo Bazilikoje šv. Mišiose, kurių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, buvo minimos ir pernai pas Viešpatį iškeliavusio ilgamečio Šiluvos parapijos altaristo mons. jubil. Eduardo Simaškos pirmosios mirties metinės. „Prašykime, kad Dievas stiprintų pasitikėjimą Juo, kad mokytų sekti Kristumi, kad mons. E. Simaškos ir kitų kunigų bei pasauliečių pavyzdys pamokytų, kaip mes galime gyventi, mylėdami Dievą ir artimą“, – ragino ganytojas, pradėdamas Eucharistijos liturgiją. Homiliją pasakęs vysk. J. Ivanauskas priminė popiežiaus Benedikto XVI žodžius, kuriuos jis pasakė lankydamasis Vokietijoje, per šv. Mišias Berlyne apie tai, kad Prisikėlusysis dovanoja viltį, ramybę, pasitikėjimą, gyvenimo džiaugsmą. Šiais žodžiais, pasak ganytojo, Popiežius drąsina ir kviečia pasitikėti Dievu visomis gyvenimo aplinkybėmis. Tai pagrindas, mokantis atrasti gyvąjį Dievą ir atveriantis kelius į tikrąjį gyvenimą. „Monsinjoro Eduardo gyvenime šio pasitikėjimo Dievu buvo labai daug“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, primindamas, kad Dievu remdamasis monsinjoras ėjo lagerių kelius, vėliau ilgai ir nuoširdžiai tarnavo tėvynėje. Šventai atlikdamas kunigo tarnystę, mons. E. Simaška liko pilnas išminties ir bažnytinės savimonės, ir daug žmonių galėtų paliudyti, kaip jis savo gyvenimu skelbė Dievo žodį.

Kunigas iš Ūdrijos

A†A kun. Pranas PERLAITIS
(1931 03 09–1955 12 18–2011 10 02)

Spalio 2 dieną, eidamas 81-uosius metus, po sunkios ligos Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose mirė kun. jubil. Pranas Perlaitis.

Velionis gimė 1931 m. kovo 9 d. Ūdrijoje, Simno rajone. Mokėsi Ūdrijos pradinėje ir Alytaus vidurinėje mokyklose. 1951 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1955 m. gruodžio 18 d. Kaune buvo įšventintas kunigu. Baigęs seminariją, kun. P. Perlaitis pradėjo savo kunigišką tarnystę ir ėjo šias pareigas parapijose: po šventimų paskirtas  Kapčiamiesčio vikaru, nuo 1960 02 12 – Miroslavo vikaras, nuo 1960 06 24 – Pilviškių vikaras, nuo 1962 04 12 – Didvyžių parapijos klebonas, nuo 1963 06 21 – Balbieriškio altaristas, nuo 1964 08 26 – Krokialaukio klebonas, nuo 1968 10 07 – Mindaugų parapijos klebonas, nuo 1968 12 03 – Paežerėlių altaristas, nuo 1971 02 10 – Valakbūdžio administratorius, nuo 1971 07 02 – Didvyžių administratorius, nuo 1976 07 06 – Gerdašių administratorius, nuo 1977 07 12 –  gydėsi, nuo 1984 12 28 – Šlavantų klebonas, nuo 1997 10 20 – Šlavantų garbės klebonas, nuo 1998 05 25 – Gerdašių klebonas, nuo 2006 05 05 – Liškiavos altaristas. Kun. P. Perlaitis, kaip tvirto tikėjimo pavyzdys, dar išsiskyrė gyvenimo paprastumu ir neturtu.

Toronto lietuvių netektis

A+A kun. Eugenijus Vytautas Jurgutis OFM
(1924–1952–2011)

Kun. Eugenijus Vytautas Jurgutis OFM

Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų iškilmės dieną, Toronte (Kanada), būdamas 87 metų amžiaus, mirė pranciškonas, Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos narys Eugenijus Vytautas Jurgutis OFM.

Tėvas E. Jurgutis gimė 1924 m. sausio 22 d. Plungėje. Nuo 1944-ųjų studijavo Telšių kunigų seminarijoje. Tais pačiais metais traukiantis frontui persikėlė į Vokietiją, kur įstojo į Eichštato kunigų seminariją. 1950-aisiais perėjo pas lietuvius pranciškonus į JAV, ten 1952 m. gruodžio 20 d. įšventintas kunigu. Daugelį savo gyvenimo ir kunigiškosios tarnystės metų praleido Kanadoje, Toronto pranciškonų lietuvių vienuolyne ir Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje.

Mirė ilgametis Vosiliškio klebonas

A†A kun. Jonas RAUDONIKIS
(1950–1981–2011)

Kun. Jonas Raudonikis

Spalio 21 dieną, eidamas 62-uosius metus, staiga mirė Vosiliškio parapijos klebonas kun. Jonas Raudonikis. Jis gimė 1950 m. liepos 25 d. Rokų kaime, Aukštosios Panemunės parapijoje, valstiečių katalikų šeimoje. 1958–1961 metais mokėsi Rokų pradinėje mokykloje, o 1961–1968 metais – Kauno 13-toje vidurinėje mokykloje, kurioje baigė 9 klases. Vėliau metus mokėsi Kauno 4-tojoje profesinėje technikos mokykloje ir įgijo medžio apdirbimo staklininko specialybę. 1970 metais J. Raudonikis buvo pašauktas tarnybai sovietinėje kariuomenėje. Tarnavo Ukrainoje, o grįžęs iš karinės tarnybos 1972 metais pradėjo dirbti staklininku Kauno medžio apdirbimo kombinate, po metų perėjo į Kauno buitinių patarnavimų įmonę „Ąžuolas“, kurioje dirbo taros sukalėju. Tais pačiais metais J. Raudonikis pradėjo lankyti Kauno 1-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. Darbovietės pakeitimas ir mokslai vakarinėje mokykloje buvo susiję su Jono puoselėjamu troškimu tapti kunigu, nes be vidurinio išsilavinimo negalėjo būti priimtas į kunigų seminariją.

Mirė Obelių vikaras

A†A kun. Stanislovas Stanikūnas
(1957–1986–2011)

kun. Stanislovas Stanikūnas

Lapkričio 13 dieną mirė Obelių Šv. Onos parapijos vikaras kun. Stanislovas Stanikūnas. Jis gimė 1957 m. gegužės 8 d., Plukių k. (Panevėžio r.), Antano ir Anastazijos Stanikūnų šeimoje. Mokėsi Pumpėnų vidurinėje mokykloje ir Panevėžio technikume. 1979 – 1981 metais atliko privalomą karinę tarnybą, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu buvo įšventintas 1986 m. birželio 1 d. Kauno Arkikatedroje vysk. Liudviko Pavilionio. Kun. S. Stanikūnas dirbo šiose parapijose: 1986 05 28 – 1986 09 26 – Pakruojo vikaru, 1986 09 26 – 1987 02 12 – Vadoklių ir Lėno vikaru, 1987 02 12 – 1989 05 19 – Utenos Kristaus Žengimo į dangų vikaru, 1989 05 19 – 2002 11 11 – Kriaunų administratoriumi, 1995 03 01 – 1998 08 25 – Antalieptės administratoriumi, 1995 03 01 – 1998 08 25 – Baltriškių administratoriumi, 2002 11 11 – 2011 11 13 – Obelių vikaru.

Kunigas ir knygnešys

Kun. Jono Šablicko 140-osioms gimimo ir 105-osioms mirties metinėms

Paminklas kun. Jonui Šablickui pastatytas 1909 metais

Marcinkonių kaimo istorija aprašyta daugybėje straipsnių ir leidinių, tačiau kai kurių asmenybių gyvenimai mūsų dabartinėje skubėjimo ir rūpesčių pilnoje visuomenėje verčia sustoti ir sugrįžti į praeitį. Carinės Rusijos valdymo laikais Marcinkonys  garsėjo kaip lietuviškos veiklos centras.  Čia buvo platinama lietuviškoji spauda ir šioje veikloje ypatingai pasižymėjo kun. Jonas Šablickas.

Seminarijos bendruomenė pagerbė iškilių dvasininkų atminimą

Vėlinių pavakarę Kauno kunigų seminarijos bendruomenė malda ir žvakutės liepsna pagerbė Amžinybėn išėjusius buvusius Alma mater vadovus, dėstytojus, iškilius ganytojus. Susikaupta pasimelsti prie Arkikatedros palaidotų ilgamečio seminarijos rektoriaus, tautos dainiaus prel. Jono Mačiulio-Maironio, vyskupų Motiejaus Valančiaus, Gasparo Cirtauto, Pranciškaus Karevičiaus, Mečislovo Paliulionio, Šventojo Tėvo atstovo prel. Luigi Faidutti, dėstytojo mons. Pranciškaus Tamulevičiaus, vyskupo Vladislovo Michelevičiaus, mons. Pranciškaus Juozapavičiaus, kan. Juozapo Stankevičiaus, kan. Juozapo Bylos, prel. Stanislovo Jokūbauskio, kan. Povilo Dogelio, prel. Adomo Dambrausko-Jakšto, Arkikatedros viduje – prie kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapų. Mintimis apie šias neeilines asmenybes dalijosi seminarijos studijų dekanas prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.