Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Afrikoje vėl lankosi Popiežius

Mindaugas BUIKA

Didžiausio Benino miesto Kotonu Dievo Motinos katedra

Intensyvi vizito Benine programa

Popiežius Benediktas XVI išsirengė į savo antrąją apaštalinę kelionę Afrikoje, šį kartą lankysis vakarinėje žemyno dalyje esančiame Benine. Šalyje, kurioje jo pirmtakas palaimintasis Jonas Paulius II yra pabuvojęs du kartus – 1981 ir 1993 metais. Šventasis Tėvas paskelbė savo Posinodinį apaštalinį paraginimą, kaip 2009-ųjų spalį Vatikane vykusios Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos baigiamąjį dokumentą. Lapkričio 20–23 dienomis vyksiančio vizito metu bus taip pat iškilmingai paminėtos Benino evangelizavimo 150-osios metinės. Popiežius Benediktas XVI šioje kelionėje norėjo ir pagerbti atminimą vieno žymiausių Afrikos Bažnyčios hierarchų, iš Benino kilusio kardinolo Bernardino Gantino (1922–2008), buvusio Vyskupų kongregacijos prefekto ir Kardinolų kolegijos dekano, su kuriuo daugiau kaip du dešimtmečius kartu ėjo tarnystę Romos Kurijoje ir bendradarbiaudami sprendė daug svarbių bažnytinio gyvenimo klausimų.

Karaliaus gailestingumo sostas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kažkas paklausė Jėzaus: „Ar Tu tikrai esi tas Karalius, kuriam nuolankiai paklūsta mažiausias kirminas, visos Visatos žvaigždės ir ištikimų Tavo sekėjų širdys?“ Kokiais žodžiais atsiliepė Jis? Galbūt šiais: „Ne iš baimės jie klauso Mano balso. Aš juos pirmas pamilau, ir jie, matydami Mane prikaltą ant kryžiaus, suprato, kad Mylinčiojo meilė karštesnė už ugnį ir stipresnė už mirtį. Mirtis krito, prasidėjo Velykos, atsivėrė Dangus ir Žemę užliejo Dievo Dvasia... Maldoje draugaukite su Manimi, ir jums nieko netruks,“ – kalbėjo Mokytojas, – „Tada jūs viską matysite, vertinsite ir darysite būdami drauge su Manimi. Jūs būsite išmintingai paslaugūs kiekvienam žmogui ir suvoksite, kokia didelė yra jums suteikta dovana padėti tam, kuriam reikia padrąsinančio žvilgsnio ar taiklaus žodžio, laiko ir kantrybės įsiklausyti, idant mokėtumėte priimti ir dalintis iš jo vidaus besiveržiančia aimana ar spontaniško džiaugsmo pliūpsniu“.     

Parką saugos ir Europa

Dzūkijos nacionaliniam parkui bus suteiktas PAN parko statusas

Rūta Averkienė

PAN parkų ekspertai Dzūkijos nacionaliniame parke

Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate lankėsi nepriklausomi Europos saugomų teritorijų klubo PAN parkų fondo ekspertai: vertintojas-mokslininkas, patariantis aplinkos apsaugos politikos ir strategijos klausimais, Roger Crofts, vyresnysis vertintojas ir nepriklausomas aplinkosaugos konsultantas Alexander Zinke, bei vertintojas iš Lietuvos – Baltijos aplinkos forumo įmonės vadovas Žymantas Morkvėnas. Visą savaitę šie ekspertai ne tik daug diskutavo su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Varėnos rajono savivaldybės, urėdijų vadovais, specialistais, rajono bendruomenių atstovais. Jie lankėsi ir daugybėje saugomų objektų, įdėmiai, profesionalų akimis, stebėjo bei vertino, ar šie atitinka PAN parkų asociacijos keliamus reikalavimus. Drauge su vertintojais saugomose Varėnos krašto teritorijose lankėsi ir du stebėtojai iš Turkijos – Yildiray Lise ir Mustafa Yilmaz. Turkijos nacionalinis parkas Kure Mountains taip pat rengiasi sertifikavimui, todėl svečiai norėjo pasisemti patirties iš lietuvių.

Jaunėja Joniškėlio veidas

Bronius VERTELKA

Jono Leono Petkevičiaus ligoninė

Gražėja 405 metų sukaktį švenčiantis Joniškėlis (Pasvalio r.). Įvairių idėjų sumanytojas – katalikiškų pažiūrų seniūnas Steponas Rimkus, kilęs iš Žemaitijos Kvėdarnos miestelio ir kelis dešimtmečius gyvenantis Joniškėlyje. Turintis inžinieriaus mechaniko diplomą ir dėstantis Žemės ūkio technikume jis vadovavo racionalizatorių būreliui, kūrė Sąjūdį. Iš metalo atliekų sukonstravo šešis traktoriukus. Buvo išradingas ir smalsus naujovėms, apie tai rašė knygutėje.

Kun. Kazimiero Vaičionio tikėjimo ir aukos kelias

Virginija Mikalauskienė

Kun. Kazimieras Vaičionis

Rugsėjo 18 dieną Panemunėlio bažnyčioje po šv. Mišių prisiminėme kunigo Kazimiero Vaičionio gyvenimo kelią, kupiną tikėjimo ir pasiaukojimo. Šiemet jam būtų sukakę 90 metų. Deja, 2002 m. lapkričio 9 d. jo pavargusi širdis sustojo besimeldžiant koplyčioje.

Būsimasis kunigas liudyti tikėjimą mokėsi giliai tikinčioje šeimoje, kurioje gavėnios metu buvo laikomasi sauso pasninko, o vakarais apmąstomos Kristaus Kančios stotys. Tiek mokykloje, tiek ir gimnazijoje Kaziukas buvo pirmūnų gretose, padedant literatūros mokytojui Juozui Tarvydui, jis ėmė kurti prozos kūrinėlius ir skaityti per literatų susirinkimus bei rašyti į moksleivių laikraštėlį. Kaziukas pūtė miško ragą, dainavo moksleivių chore, tapo vienu aktyviausių ateitininkų organizacijos narių. Kai gimnazijoje ateitininkų organizacija buvo uždrausta, susirinkimai vykdavo Rokiškio bažnyčios požemyje, o Kaziukas, gavęs iš Panemunėlio vikaro naujų religinių knygelių, pristatydavo jas savo bendraminčiams, dėl to, būdamas paskutinėje gimnazijos klasėje, 1941 m. vasario 16-osios naktį suimtas, patyrė nelaisvės ir brutalaus Rokiškio čekistų tardymo skonį. Skaudžiai išgyveno besitraukiančių čekistų žiaurumą, neteko metais vyresnio brolio Jonuko. Brolio netektį minėdavo kaip auką, iš nepatenkintų čekistų keiksmų supratęs, kad kulkos buvo skirtos jam.

Mons. E. Simaškos pirmųjų mirties metinių paminėjimas

Mons. Eduardas Simaška Broniaus Vertelkos nuotrauka

Spalio 28-ąją, kaip įprasta. paskutinį mėnesio penktadienį Šiluvoje švenčiant Ligonių dieną, Švč. M. Marijos Gimimo Bazilikoje šv. Mišiose, kurių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, buvo minimos ir pernai pas Viešpatį iškeliavusio ilgamečio Šiluvos parapijos altaristo mons. jubil. Eduardo Simaškos pirmosios mirties metinės. „Prašykime, kad Dievas stiprintų pasitikėjimą Juo, kad mokytų sekti Kristumi, kad mons. E. Simaškos ir kitų kunigų bei pasauliečių pavyzdys pamokytų, kaip mes galime gyventi, mylėdami Dievą ir artimą“, – ragino ganytojas, pradėdamas Eucharistijos liturgiją. Homiliją pasakęs vysk. J. Ivanauskas priminė popiežiaus Benedikto XVI žodžius, kuriuos jis pasakė lankydamasis Vokietijoje, per šv. Mišias Berlyne apie tai, kad Prisikėlusysis dovanoja viltį, ramybę, pasitikėjimą, gyvenimo džiaugsmą. Šiais žodžiais, pasak ganytojo, Popiežius drąsina ir kviečia pasitikėti Dievu visomis gyvenimo aplinkybėmis. Tai pagrindas, mokantis atrasti gyvąjį Dievą ir atveriantis kelius į tikrąjį gyvenimą. „Monsinjoro Eduardo gyvenime šio pasitikėjimo Dievu buvo labai daug“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, primindamas, kad Dievu remdamasis monsinjoras ėjo lagerių kelius, vėliau ilgai ir nuoširdžiai tarnavo tėvynėje. Šventai atlikdamas kunigo tarnystę, mons. E. Simaška liko pilnas išminties ir bažnytinės savimonės, ir daug žmonių galėtų paliudyti, kaip jis savo gyvenimu skelbė Dievo žodį.

Kunigo elgesys ir tikinčiųjų atsakomybė

Vysk. Romualdas Krikščiūnas Ričardo Šaknio nuotrauka

Lapkričio 9-ąją, Katalikų Bažnyčios šventės dieną, kurią minimas Laterano Bazilikos pašventinimas, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, minint pirmąsias Panevėžio vyskupo Romualdo Krikščiūno mirties metines. Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, drauge meldėsi daugiau nei keturiasdešimt kunigų. Įžangos žodyje vysk. J. Kauneckas priminė, jog vyskupas Romualdas valdė Panevėžio vyskupiją dešimt metų. Dabar palaidotas Kaune, prie Mažosios Prisikėlimo bažnyčios. Ganytojas kvietė maldose prisiminti ir buvusį Panevėžio vyskupijos apaštalinį administratorių arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kuriam lapkritį sukanka 100 metų, mirusius kanauninkus, tarp jų – prel. Leopoldą Pratkelį, prel. Kazimierą Dulksnį. Pamokslą pasakė Tauragnų klebonas g. kan. Bronius Šlapelis, pas kurį dažnai svečiuodavosi vysk. R. Krikščiūnas. Pateikiame šio pamokslo ištrauką.

Paramą Seimo nariui Petrui Gražuliui reiškia Lietuvos dvasininkai ir Laisvės kovų dalyviai

Žiniasklaidos priemonėms paskelbus kai kurių politikų svarstymus apie Seimo nario Petro Gražulio biografijoje neva esančias „baltas dėmes“, paramą parlamentarui pareiškė Lietuvos dvasininkai ir Lietuvos laisvės kovų dalyviai.

„Mes, žemiau pasirašę, asmeniškai pažinojome Seimo nario Petro Gražulio šeimą, jį patį ir prisimename jo sovietinių laikų antitarybinę veiklą. Jis dar ankstyvoje jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, artimai bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariais, buvo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys. Jis dalyvavo uždraustos antisovietinės ir religinės literatūros spausdinime ir platinime bei kartu kovojo už tikėjimo laisvę, už vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų grąžinimą iš tremties ir įkalinimo įstaigų, bažnyčių sugrąžinimą tikintiesiems, taip pat už tai, kad būtų leista atstatyti sovietiniais laikais sudegintą Gargždų bažnyčią (renkant parašus, dalyvaujant susitikimuose ir pan.). Už aktyvią antitarybinę veiklą Petras Gražulis ne kartą buvo sulaikytas ir įkalintas Alytuje, Kelmėje, Šakiuose, Joniškyje ir kt. Stebina tai, kad politikai nežino, jog Petras Gražulis už atsisakymą vykti į sovietinės armijos apmokymus 1988 metų vasario 2 d. buvo nuteistas Marijampolės teisme ir įkalintas Pravieniškių lageryje. Apie tai plačiau rašyta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, informavo radijo stotys „Amerikos balsas“, „Vatikano Radijas“, „Laisvoji Europa“. Be to, buvo įsteigtas Petro Gražulio išlaisvinimo komitetas.

Intrigos einant prie valdžios lovio

Linas ŠALNA

Sekmadienį įvyko nelabai reikšmingas įvykis, tačiau    šiek tiek būdingas dabarties politinei Lietuvos padėčiai – susipyko ir išsiskyrė vienas kitam politines simpatijas rodžiusieji Kristina Brazauskienė ir Vytautas Šustauskas. Dar neseniai, vasaros pabaigoje, jie iškilmingai visai Lietuvai pareiškė įkuriantys partiją ir kartu sieksiantys vesti tautą į šviesų rytojų, į kurį taip nenuilstamai vedė ir komunizmo (sovietinės okupacijos), ir kapitalizmo (atkurtos nepriklausomybės) laikais a. a. Algirdas Mykolas Brazauskas. V. Šustauskas net savo sukurtą ir puoselėtą, bet į nebūtį vis labiau grimztančią Lietuvos laisvės sąjungą (LLS) vadovauti perdavė entuziazmu trykštančiai, tik politinius dividendus visai prarandančiai antrajai A. M. Brazausko žmonai. Tačiau prasidėję nemalonumai registruojant V. Šustausko pigiai „parduodamą“ partiją nauju pavadinimu Teisingumo ministerijoje galiausiai tapo netgi naujų dviejų pranašų kivirčo priežastimi. Pirmuoju savo pavaduotoju V. Šustausko nepaskyrusi  K. Brazauskienė neleido partijos pavadinti „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“, o „piršo“ pavadinimą su žodžiu „vienybė“ – „Vienybės už Lietuvą sąjunga“. Dar daugiau, kaip konferencijoje skundėsi vienvaldžiu partijos vadovu tapęs V. Šustauskas, būdama pirmininke K. Brazauskienė „geidė partijai suteikti savo vardą“ ir ją pavadinti „Kristinos Brazauskienės vienybės sąjunga“. Tas kivirčas dėl pavadinimo („audra stiklinėje“) pasidarė toks didelis, kad LLS pirmininkės pareigas ėjusi K. Brazauskienė sekmadienį nedalyvavo Kaune vykusioje partijos konferencijoje ir pranešė pasitraukianti iš partijos narių. Vargti su partijos nesėkmėmis vienas paliktas V. Šustauskas konferencijoje „išrinko“ partijos pavadinimą – Kovotojų už Lietuvą sąjunga, ir vėl ėmėsi jai vadovauti. Beje, šiam pavadinimui kaip tik ir pasipriešinusi K. Brazauskienė savo nesutarimus su V. Šustausku aiškino ir kitomis priežastimis, esą ji į politiką žengė „turėdama labai konkrečius tikslus – tęsti a. a. Algirdo Brazausko politiką, ginti žmogaus teises ir vienyti suskaldytą tautą“, o V. Šustausko tikslai buvo „absoliučiai priešingi – suvedinėti sąskaitas su buvusiais, esamais ir būsimais kitaminčiais“. Iš LLS išstojusi ir „visus politinius saitus su partijos vadovybe“ nutraukusi K. Brazauskienė apgailestavo, kad V. Šustauskas apgavo LLS žmones, „vietoj ateities kūrimo piršdamas jiems pilietinį karą“. V. Šustauskui atrodo, kad buvusią jo bendražygę galėjo išgąsdinti įstatuose atsiradęs punktas apie tai, kad politinės jėgos pirmininką esant reikalui pavaduotų pirmasis pavaduotojas, t. y. V. Šustauskas. Jam net buvo kilusi mintis, kad K. Brazauskienės pasiūlymas bendradarbiauti tebuvo noras be išlygų perimti 19 metų veikiančios partijos vairą, o jos vadovą nustumti į šalį. Taigi skyrybos su tris mėnesius LLS „vadovavusia“ K. Brazauskiene konferencijoje buvo įformintos ir juridiškai. Jau po atsiskyrimo K. Brazauskienė leido suprasti, kad burs organizaciją, kuri galbūt bus ne partija, bet visuomeninis judėjimas.