Kada pagerbti mirusiuosius
Jau 21 metus, gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet kažkodėl vadovaujamės tarybiniais įstatymais. Nuo 1956 metų buvo uždrausta lankyti kapus lapkričio antrąją Vėlinių dieną.
Labai gerai prisimenu 1956-tuosius, kai buvo palaikomas Vengrijos sukilimas, laisvės troškimas. Kuo tai baigėsi, visiems žinoma. Tą Vėlinių dieną gausybė žmonių susirinko į miesto kapines Kaune, Lenino prospekte (dabar Vytauto prospektas), gėles ir žvakeles dėjo ant žinomų žmonių kapų, ant Dariaus ir Girėno kapo. Žmonių daugėjo, buvo giedamos giesmės, patriotiškos dainos, jaunimas iš šalikų ir pirštinių tuoj pat padarė tautines Lietuvos trispalves. Visi tie veiksmai labai siutino saugumiečius, kurių buvo ir civilių, ir kariškai apsirengusių. Jie reikalavo skirstytis ir mėgino išvaikyti iš kapinių. Tuomet jaunimas patraukė link Laisvės alėjos ir Miesto sodo. Ten irgi neleido, kai kuriuos suėmė, kitus išvaikė. Tuomet beveik kiekvienas buvo patyręs okupantų terorą. Mano brolis Petras 1945 metais nuteistas pagal sovietinio Baudžiamojo kodekso 58 str. 1 d. ir atsidūrė Norilske, kitas brolis Klemensas 1945 06 17 nušautas netoli savo namų, nes palaikė ryšį su partizanais.
Po tų įvykių Kaune net buvo nutarta panaikinti miesto kapines ir iškelti kitur.
Man niekaip nesuprantama, kodėl dabar Lietuvoje pagerbiami
mirusieji ne per Vėlines, lapkričio antrąją dieną, o Visų Šventųjų
dieną. Net ir nedarbo diena paskelbta lapkričio 1-oji.
Vis dėlto vertėtų pagalvoti ir padaryti, kaip priklauso mirusiųjų pagerbimas turėtų būti lapkričio antrąją, o ne taip, kaip partija ir vadovybė sovietmečiu nurodė. Turėtų vyskupai, kunigai ir valstybės vadovai susėsti prie apskrito stalo ir atkurti tai, kas buvo tėvų ir protėvių sukurta. Dabar juokingai atrodo, kad Lietuvoje, Marijos žemėje, vadovaujamasi ateistų nurodymu.
Juozas NAGINIONIS
Garliava, Kauno rajonas
© 2011 XXI amžius
|