Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Perlaidoti Lietuvos partizanų palaikai

Gedulingose šv. Mišiose Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, perlaidojant Butigeidžio rinktinės narius

Laidotuvių procesija iš bažnyčios kapinių link. Priekyje (iš kairės): Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys, vysk. Jonas Boruta ir Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas Manto Viržinto nuotraukos

Rietavo kapinėse supiltas naujas kapas, kuriame palaidoti penki partizanai Kapitono leitenanto Antano Brenciaus nuotrauka

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vysk. Jonas Boruta atlieka laidotuvių apeigas perlaidojant Butigeidžio rinktinės narius

Laidotuvių procesija iš bažnyčios kapinių link Kapitono leitenanto Antano Brenciaus nuotrauka

Laidotuvių procesija Rietavo kapinėse Manto Viržinto nuotraukos

Merginos prie partizanų kapo

Sausio 13-ąją, minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Rietavo kapinėse perlaidoti Lietuvos partizanai – 1952 metų sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai: Antanas Kontrimas-Parama, Pranas Graužlys-Pavasaris, Juozas Oželis-Dagilis, Ona Juškienė-Onutė ir Antanas Gedmintas-Lakštutis.

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje gedulingas šv. Mišias aukojo ir laidotuvių apeigas atliko Telšių vyskupas Jonas Boruta.

„Lietuvos istorija – tai nuolatinė kova dėl išlikimo pasaulio žemėlapyje. Nuo pat Lietuvos istorijos pradžios lietuviai ginklu gynė savo šeimą, gentį, tautą. Vien XX amžius atnešė mūsų tautai dvi sovietų ir nacių okupacijas, ilgus nepriklausomybės praradimo metus. Ypač kupinas dramatizmo ir didvyriškumo ginkluotas antisovietinės rezistencijos laikotarpis, nusinešęs dvidešimties tūkstančių partizanų gyvybes,“ – Rietavo bažnyčioje vykusioje ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius. „Šiandien Lietuvos žemė yra priglaudusi dar daug laisvės kovotojų, kurių palaikus išniekino ir paslėpė žudikai. Tikiu, kad laikui bėgant visų iki šiol nežinomose vietose gulinčių laisvės kovotojų palaikai bus surasti ir deramai palaidoti,“ – sakė viceministras kartu su visais išreikšdamas dėkingumą tiems, kurių dėka šiandien gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Pagerbdamas žuvusių partizanų atminimą M. Juozapavičius Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės vardu padėjo gėlių vainiką.

Perlaidojimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos, Krašto apsaugos savanorių, Karinių jūrų pajėgų kariai.

Pagarbos žuvusiems partizanams atiduoti buvo atvykę ir Rietavo savivaldybės atstovai, Seimo nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, žuvusiųjų perlaidojamų partizanų giminaičiai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, kaimyninių rajonų merai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, skautai ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.

Penkių žuvusių partizanų palaikai Rietavo savivaldybės Oginskių dvaro teritorijoje buvo rasti 2010 m. rugsėjo 23 dieną atliekant archeologinius kasinėjimus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centas, atlikęs istorinius-archyvinius tyrimus ir bendradarbiaudamas su žuvusiųjų partizanų giminėmis, nustatė, kad žuvusieji yra Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai. Visiems jiems suteiktas kario savanorio statusas.

Iki perlaidojimo palaikai buvo saugomi Teismo medicinos institute, kur buvo atlikta jų identifikacija.

* * *

Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrys, kuriame veikė žuvę partizanai, priklausė Kęstučio apygardai, įkurtai 1946 m. rugsėjo 12 dieną (iki 1948 m. balandžio vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda). Ją sudarė Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikę partizanų junginiai.

Iš pradžių Kęstučio apygardai priklausė net šešios rinktinės. 1948 m. balandžio mėnesį įkūrus Prisikėlimo apygardą, jų liko trys: Butigeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Apygardos partizanai leido laikraštį „Laisvės varpas“. Žymesnės kautynės: Virtukų mūšis 1945 m. liepos 22 dieną Raseinių aps. Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų). Apygardai vadovavo Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946 09 12–1947 04 12), Jonas Žemaitis-Tylius (1947 05 25–1948 07), Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948 07–1949 04), Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949 04–1949 06), Antanas Bakšys-Klajūnas (1949 06–1951 08), Krizostomas Labanauskas-Justas (1951 08–1952 05), Povilas Morkūnas-Rimantas (1952 05–1953 06). Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 metais.

Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro informaciją

© 2012 „XXI amžius“