Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Perlaidoti Lietuvos partizanų palaikai

Gedulingose šv. Mišiose Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, perlaidojant Butigeidžio rinktinės narius

Sausio 13-ąją, minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Rietavo kapinėse perlaidoti Lietuvos partizanai – 1952 metų sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai: Antanas Kontrimas-Parama, Pranas Graužlys-Pavasaris, Juozas Oželis-Dagilis, Ona Juškienė-Onutė ir Antanas Gedmintas-Lakštutis.

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje gedulingas šv. Mišias aukojo ir laidotuvių apeigas atliko Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Įteikta pirmoji Laisvės premija

Laisvės premijų komisijos pirmininkas Petras Auštrevičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pirmosios Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas, Veronika Povilionienė Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotrauka

Sausio 13-ąją Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, kurio metu buvo įteikta pirmoji Seimo įsteigta Laisvės premija. Šį apdovanojimą atsiėmė 81 metų Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas ir kovotojas už laisvę bei demokratiją Sergejus Kovaliovas. Laureatui buvo įteikta Laisvės premijos statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą (aut. J. Noreikaitė), taip pat piniginė premija. „Laisvės premija nėra tik dar vienas valdžios įsteigtas apdovanojimas – tai pačių Lietuvos žmonių išskirtinė iniciatyva išreikšti savo valią ir vertybių, už kurias buvo tvirtai kovota, įprasminimą“, – teigė Laisvės premijos steigimo iniciatorius, Laisvės premijų komisijos pirmininkas Petras Auštrevičius. Parlamentaro teigimu, kruvini 1991 metų sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje atvertė naują mūsų šalies ir viso regiono istorijos puslapį. „Lietuviai savo kovoje už laisvę niekada nebuvo vieni“, – pabrėžė P. Auštrevičius. Parlamentaras, pradėdamas premijos teikimo ceremoniją, prisiminė pernai mirusio iškilaus kovotojo už demokratiją Rytų bei Vidurio Europoje, buvusio Čekijos Respublikos vadovo Vaclavo Havelo išsakytus žodžius: „Disidentas veikia ne vardan galios, jis jos nesiekia. Disidentas nesiekia sužavėti publikos, jis nieko nesiūlo ir nieko nežada. Jeigu ką ir gali pasiūlyti, tai tik save patį, nes jis neturi kito būdo, kaip išreikšti savo ginamą tiesą“. P. Auštrevičiaus teigimu, šie žodžiai puikiai iliustruoja ištisus dešimtmečius besitęsiančią S. Kovaliovo veiklą ir atspindi jo nuveiktų didžių darbų dvasią. S. Kovaliovas į žmogaus teisių gynimo judėjimą aktyviai įsitraukė septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Jis 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti ir aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius, kurie skatino atgimti žmonių viltis sunkiausiais laikotarpiais. Už disidentinę veiklą 1975 metais jis buvo nuteistas Vilniuje ir septynerius metus kalėjo gulage. Šiandien Seimo rūmuose eksponuojama 30 sufabrikuotų KGB bylų, kurios mums darsyk primena tą niūrią praeitį.

Pergalės be atminties

Linas ŠALNA

Lietuva paminėjo Sausio 13-osios pergalės 21-ąsias metines. Ne, tai nebuvo tik perversmo organizavimas, tai buvo ir mūsų pergalė, mūsų, neginkluotos tautos, pergalė prieš karinę jėgą bei išradingai ir klastingai suplanuotą perversmą – jis užslopo sutikęs tautos, tuo metu parodžiusios gyvą vienybę, vienybę tarp valdžios ir tautos, pasipriešinimą. Tos vienybės taip trūksta dabar, praėjus 20 metų. Gerai, kad Lietuvos televizija (antroji programa) parodė Leono Glinskio užfiksuotas įtemptas tragiškų įvykių dienas. Buvo atgaivintos labai įdomios akimirkos: savanorių priesaikos davimas, kai kartu prisiekė ir V. Landsbergis, ir kun. R. Grigas, ir A. Patackas, kiti savanoriai, tarp kurių labiausiai pasižymėjo Kauno kuopa. Kokie jie, tuometiniai savanoriai, tuometiniai laisvės gynėjai, buvo jauni! Labai įdomūs istoriniai momentai, kai aplink parlamentą grūmėsi dvi grupės – jedinstveninkai ir patriotai, prie kurių prisijungė ir Terlecko LLL, dar prieš kelias dienas vijusi K. Prunskienę ir komunistus iš vyriausybės. Tai buvo tikrai grėsmingas pavojus Lietuvai. Scenarijus buvo suplanuotas idealiai: pakeliamos kainos, kyla nepasitenkinimas ir iš patriotų, ir iš „liaudies“ pusės, įsikiša Ivanovo „draugovininkai“, tada „sukuriamas“ Nacionalinis gelbėjimo komitetas, atvyksta Pskovo desantininkai, sovietiniai tankai, vyksta susišaudymas, Gorbačiovas pasimetęs, iki tol tik žodžiu grasinęs įvesti „prezidentinį“ valdymą ir nežinodamas kaip elgtis dėl jam kasdien po kelis kartus pateikiamų „slaptų“ pranešimų apie „nestabilią“ padėtį „broliškoje respublikoje“, palūžta ir sutinka su perversmininkų reikalavimais. Tik Dievas ir žmonių maldos tada išgelbėjo Lietuvą.

Sausio 13-oji Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje

Sausio 13-osios vakarą Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias Sausio 13-osios laisvės gynėjams atminti celebravo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis kartu su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi bei vyskupais Juozu Tunaičiu bei Gintaru Grušu. Šv. Mišiose dalyvavo ir aukščiausieji Lietuvos politikai – buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis, dabartinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, kiti politikai, Lietuvos kariuomenės atstovai bei gausus tikinčiųjų būrys.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas Šiluvoje

Sausio 13 dieną Šiluvoje buvo švenčiama Marijos diena. Čia drauge su visais žmonėmis Lietuvoje buvo paminėta ir Laisvės gynėjų diena, maldoje prisimenant gyvybę už Lietuvos laisvę atidavusius jos vaikus, ypač žuvusius Sausio 13-ąją.

Iškilmingai Eucharistijai Švč. M. Marijos Gimimo Bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kunigai, atvykę iš Panevėžio, Telšių ir kitų Lietuvos vyskupijų. Giedojo Raudondvario parapijos choras. Tarp gausių piligrimų tądien buvo ir Kauno II dekanato parapijų tikintieji, surengę piligriminę kelionę į Šiluvą, šio dekanato kunigai, teikę sielovadinius patarnavimus.