Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Žygis prie Kazimieraičio žeminės

Rūta Averkienė

Naktinio žygio dalyviai. Autorės nuotrauka

Sausio 13-osios išvakarėse, kaip ir kasmet, suorganizuota prasminga akcija – naktinis žygis prie vieno iš Pietų Lietuvos partizanų vadų, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žeminės, esančios šalia Rudnelės kaimo. Šį žygį kasmet organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai, prie jų prisijungia mokiniai, jaunimas ir visi tie, kas nori pagerbti pokario laisvės kovų dalyvius.

Rusas, sumokėjęs didelę kainą už draugystę su lietuviais

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Premjere, mielas Lietuvos bičiuli Sergejau Kovaliovai ir gerbiamieji šio susirinkimo dalyviai,

Kai 1983 metais mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę: betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio. Čia, šioje kameroje, tik mažytis voras sugebėdavo be KGB leidimo ant kameros lango megzti tinklą.

Klystkeliai

Tenka išgyventi dėl kai kurių jaunuolių „modernizuotų“ moralinių ir patriotinių nuostatų. Neseniai pasirodė Dainiaus Dikšaičio internete išreikštas „susirūpinimas“, kad į universitetus esą per daug įsileidžiama Katalikų Bažnyčia, ir tai rodo uždarumo ir provincialumo sindromą. D. Dikšaitis nepatenkintas, kad Lietuvos aukštosios mokyklos „noriai atveria duris“ Katalikų Bažnyčiai – universitetuose veikia koplyčios, ganytojiška veikla užsiima kapelionai. Taip jis nori pakeisti du tūkstantmečius gyvuojančią krikščionišką pasaulėžiūrą, o gal ir įžeisti katalikus, ilgus okupacijos metus kovojusius ir už tautos laisvę, ir už tikinčiųjų teises išpažinti savo tikėjimą. Juk būtent katalikai, vadovaujami drąsių, tikėjimui atsidavusių kunigų, okupuotoje Lietuvoje kovojo už krikščioniškąsias vertybes, aukojo savo laisvę, o dažnai net gyvybę, kovodami su okupantais ar kolaborantais. Jeigu tokias nuostatas reikštų eilinis jaunuolis, gal į tai nereikėtų kreipti didesnio dėmesio. Tačiau esmė ta, kad D. Dikšaitis yra Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas (geriau gal reikėtų rašyti, vadinamasis prezidentas, nes Lietuvoje jau atsiranda per daug prezidentų). Kokį pasiūlymą teikia „prezidentas“? Jam labai tiktų „pažangiausiose, vakarietiškiausiose pasaulio aukštosiose mokyklose“ priimtas noras steigti net po keletą maldos namų – „prezidentas“ žinąs „atvejų, kai toje pačioje aukštojoje yra ir musulmonų mečetės, ir budistų pagodos, ir katalikų maldos namai, net žydų ir panašiai“. Štai kokias naujoves nori įvesti studentų vadas katalikiškoje Lietuvoje.