|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Įteikta pirmoji Laisvės premija
Sausio 13-ąją Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, kurio metu buvo įteikta pirmoji Seimo įsteigta Laisvės premija. Šį apdovanojimą atsiėmė 81 metų Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas ir kovotojas už laisvę bei demokratiją Sergejus Kovaliovas. Laureatui buvo įteikta Laisvės premijos statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą (aut. J. Noreikaitė), taip pat piniginė premija. Laisvės premija nėra tik dar vienas valdžios įsteigtas apdovanojimas tai pačių Lietuvos žmonių išskirtinė iniciatyva išreikšti savo valią ir vertybių, už kurias buvo tvirtai kovota, įprasminimą, teigė Laisvės premijos steigimo iniciatorius, Laisvės premijų komisijos pirmininkas Petras Auštrevičius. Parlamentaro teigimu, kruvini 1991 metų sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje atvertė naują mūsų šalies ir viso regiono istorijos puslapį. Lietuviai savo kovoje už laisvę niekada nebuvo vieni, pabrėžė P. Auštrevičius. Parlamentaras, pradėdamas premijos teikimo ceremoniją, prisiminė pernai mirusio iškilaus kovotojo už demokratiją Rytų bei Vidurio Europoje, buvusio Čekijos Respublikos vadovo Vaclavo Havelo išsakytus žodžius: Disidentas veikia ne vardan galios, jis jos nesiekia. Disidentas nesiekia sužavėti publikos, jis nieko nesiūlo ir nieko nežada. Jeigu ką ir gali pasiūlyti, tai tik save patį, nes jis neturi kito būdo, kaip išreikšti savo ginamą tiesą. P. Auštrevičiaus teigimu, šie žodžiai puikiai iliustruoja ištisus dešimtmečius besitęsiančią S. Kovaliovo veiklą ir atspindi jo nuveiktų didžių darbų dvasią. S. Kovaliovas į žmogaus teisių gynimo judėjimą aktyviai įsitraukė septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Jis 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti ir aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius, kurie skatino atgimti žmonių viltis sunkiausiais laikotarpiais. Už disidentinę veiklą 1975 metais jis buvo nuteistas Vilniuje ir septynerius metus kalėjo gulage. Šiandien Seimo rūmuose eksponuojama 30 sufabrikuotų KGB bylų, kurios mums darsyk primena tą niūrią praeitį. S. Kovaliovas su bendražygiais parengė arba pasirašė daug dokumentų dėl žmogaus teisių pažeidimų Sovietų Sąjungoje, aktyviai prisidėjo prie pogrindžio spaudos leidybos ir platinimo. Maskvoje jis susitikdavo ir bendradarbiavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, kunigais Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu ir kitais. Nuoseklus S. Kovaliovo bendradarbiavimas su Lietuvos laisvės kovotojais tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Jis buvo pasukęs ir į oficialiąją politiką, tačiau visuomet išliko ištikimas savo ankstesnės veiklos principams. Minėjime kalbėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, jog norėdami iš pirmų lūpų išgirsti liudijimą, kas yra laisvė, kokia jos tikroji kaina ir kokia jos tikroji vertė, turėtume paklausti apie tai svečio S. Kovaliovo. Pasak Seimo pirmininkės, šis brangus Lietuvos bičiulis buvo su mumis, kai kilome į tautinį atgimimą, kai atkūrėme Nepriklausomybę. Jis šiandien yra tarp mūsų ne tik kaip pirmasis Laisvės premijos laureatas, bet ir kaip gyvas laisvės siekio simbolis, gyvas sąžiningo gyvenimo pavyzdys. Mums didelis džiaugsmas ir didelė garbė turėti tokį bičiulį, tokią dieną sulaukti garbingo svečio. Minėjime kalbėjęs arkivyskupas S. Tamkevičius irgi didžiavosi šiuo tauriu žmogumi (arkivyskupo kalbą spausdiname atskirai). Seimo įsteigta Laisvės premija skirta įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 metų rugsėjo 15 d. Planuojama, kad ši premija tradiciškai bus teikiama kasmet minint Laisvės gynėjų dieną. Praėjusį šeštadienį Kaune įvyko susitikimas su S. Kovaliovu. Apie jį rašysime kitą penktadienį.
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |