2012 m. balandžio 13 d.    
Nr. 15
(1990)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Apie maldą – konferencijoje

Parapijiečiai šv. Mišiose

Grupė jaunųjų maldininkų.
Kairėje – kunigai Tadeus
Valian ir Andrius Šidlauskas MIC

LAZDIJAI. Kovo 26-ąją, Viešpaties Apreiškimo dieną, Šv. Onos bažnyčioje vyko graži šventė. Čia gausiai susirinko Švč. Mergelės Marijos mylėtojai. Tai – Lazdijų parapijos Marijos legiono „Motina Atpirkėjo“ prezidiumo aktyviųjų narių pasiaukojamo darbo vaisiai. Legionieriai per penketą metų surinko apie 400 Marijos Legiono maldos pagalbininkų. Dalyvauti šioje šventėje jie kvietė, įteikdami dailius pakvietimus. Visi, kas tik galėjo atvykti, kartu su kitais maldininkais sugužėjo į šventovę. Vieni iš jų ruošėsi metiniam Pasiaukojimo akto Švč. Mergelei Marijai atnaujinimui, kiti – pasiaukoti, dar kiti – pabūti kartu ir daugiau sužinoti, pasimelsti. Pirmiausia maldininkai jungėsi Rožinio maldai. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC susitiko su parapijos vaikais ir jaunimu, vedė katechezę apie maldą. Kunigas priminė, kad skambiu Marijampolės miesto vardu pagerbiama šiame krašte daug nuveikusios vienuolijos Globėja – Švč. Mergelė Marija. Nuoširdžiai bendraujant, aiškintasi, kas yra tikras draugas, koks jis svarbus sunkiais momentais. Draugai gali ir melstis vieni už kitus. Kunigas papasakojo, kaip jis savo draugui ypač sunkiu momentu parašė SMS žinutę – maldos „Tėve mūsų...“ pradžią (mat, jie buvo skirtingose šalyse). Paskui abu meldėsi kartu, pasikeisdami žinutėmis. Tokia maldos forma jautriai palietė draugo širdį. Kartu melstis galima ir bendraujant el. paštu arba Skype. Trumpiausia malda yra „Kryžiaus ženklas“. Kunigas minėjo maldos rūšis: padėkos, prašymo, garbinimo, užtarimo... Ragino dieną pradėti ir baigti malda. Labiausiai supras ir išklausys geriausi draugai – Dievas ir Jo Sūnus, o patikimiausia bendražygė – Švč. Mergelė Marija. Prieš šv. Mišias kun. A. Šidlauskas MIC vedė konferenciją „Kodėl patartina visiškai pasiaukoti Švč. Mergelei Marijai?“ Pradėjo marijonų vienuolijos atnaujintojo, Palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais: „Švč. Mergele Marija, išprašyk iš savo Sūnaus man tą malonę, kad aš kaskart labiau tave mylėčiau... Priimk mus, nevertus, o Motina mūsų, jei ne dėl ko kito, tai nors dėl to vardo, kurį nešiojame“. Kunigas priminė, kad mūsų gaunamos malonės – Dievo dovana. Vienintelis malonių tarpininkas – Jėzus Kristus. Dievas atsiuntė Savo Sūnų, kad taptų žmogumi per Švč. Mergelę Mariją. Jos pagalbos prašome ir mes, nes Dievas to nori. Maldos „Sveika, Marija“ žodžiai „melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą“ yra labai prasmingi. Žmogiško pasiaukojimo esmė – atsiduoti Dievo valiai, kaip tai padarė Jėzus ir Marija, kuri yra pavyzdys, kaip Dievo dovanos atsiskleidžia per dorybes. Anksčiau marijonai nešiojo baltą abitą. Prie diržo buvo 10 karolėlių, tarsi 10 „Sveika Marija“, o kiekvienas iš jų atspindėjo 10 Marijos dorybių: Tyriausioji, Išmintingiausioji, Nuolankiausioji, Ištikimiausioji, Pamaldžiausioji, Paklusniausioji, Neturtingiausioji, Kantriausioji, Gailestingiausioji, Skausmingiausioji. Kiekviena iš jų buvo plačiau apibūdinta. Pranešėjas ragino sekti Švč. Mergelės Marijos pavyzdžiu, kad mūsų širdyje augtų tos dorybės. Ragino atsiliepti į tos dienos psalmės žodžius: „Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios“ (Ps 39, 7–11). Konferenciją užbaigė Marijos, stovinčios ant Kalvarijos, balso proveržiu: „Žmonijos vaikai, jei jau taip baisiai sužeidėte mano Sūnų, ateikite ir Jėzaus žaizdose gydykite savo žaizdas. Mano sūnus mirė už jus, kad duotų jums gyvenimą. Jo rankos išskėstos ir Jo širdis atverta jums. Ateikite širdimi į širdį! Jis jums atleis, o aš jus užtarsiu. Bet ir jus prašau: daugiau nebekryžiuokite mano Sūnaus, bet mylėkite Jį kartu su manimi“.

Šv. Mišias aukojo du kunigai – Tadeus Vallian ir svečias A. Šidlauskas MIC, kuris ir homiliją sakė. Joje kalbėjo, kad Dievas suteikė malonę, pasirinko kuklią, paprastą, neišsilavinusią, vidutinių gabumų mergaitę Mariją. Dievo apreiškimo per Angelą nustebinta, ši mergaitė pasakė: „...teesie man pagal Tavo žodį“. Šiandien Dievas kiekvienam iš mūsų, labai paprastam, suteikia daug malonių. Tik Aukščiausiojo malonė, Jo palaima mums taip pat susijusi su kančia, su viskuo, kas įvyks gražaus ir skaudaus. Tam Dievas paaukojo savo Sūnų, tai išgyveno ir Marija nuo Jėzaus gimimo iki Jo nukryžiavimo ir džiugaus Prisikėlimo. Pamokslininkas papasakojo vienos jaunos šeimos istoriją. Tada, kai jiems gimė neįgalus sūnus, viskas pasikeitė. Tik jie dėkojo Dievui už tai, kad pasikeitė vertybių skalė, tapo geresni, jautresni, pamilo tuos, kurių anksčiau nesuprato, nemylėjo. Ragino ir mus priimti kiekvieną gyvenimo įvykį – gerą ir skaudų... O Marija dabar Danguje ir globoja mus iš ten... Pamokslininkas ragino maldininkus visada Dievui sakyti: „Tebūnie Tavo valia...“, kaip sakė Marija. Po šv. Mišių kun. T. Valian padėkojo svečiui kunigui, visiems gausiai susirinkusiems tikintiesiems ir priminė, jog Marija esanti gaivus dvasinis oras. Kunigas skaitė Pasiaukojimo aktą Švč. Mergelei Marijai. Pakvietė visus maldininkus tai daryti, nesvarbu, kad yra abejojančių. Juk niekas nežino, kokia Dievo valia ir koks Marijos noras...

Iš tiesų bažnyčioje nebuvo abejingų. Visi kreipėsi į Švč. Mergelę Mariją iš širdies. Prašymas skambėjo ramiai, bet ypatingai jaudinančiai ir iškilmingai. Vieną sakinį pakartosiu – „Padaryk Ištikimųjų Pagalba, kad mano šeima, parapija ir visa Tėvynė būtų Tavo ir Tavo Sūnaus karalystė“.

Alvyra Grėbliūnienė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija