Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Popiežius laimino pasaulį

Popiežius Benediktas XVI laimina pasaulio krikščionis Šv. Velykų proga

Sekmadienį popiežius Benediktas XVI viso pasaulio tikintiesiems suteikė velykinį palaiminimą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“). Jis sakė: „Marija Magdalietė, kaip ir kiti mokiniai, matė, kaip Jėzų atmetė tautos vyresnieji, kaip jis buvo suimtas, nuplaktas, pasmerktas mirčiai ir nukryžiuotas. Turėjo būti nepakeliamai sunku matyti, kaip įsikūnijęs Gerumas kenčia nuo žmogaus piktumo, kaip melas tyčiojasi iš Tiesos, kaip kerštas įžeidinėja Gailestingumą. Jėzui mirus, atrodė žlugo visų į Jį sudėtos viltys. Tačiau tikėjimas visiškai neužgeso, – visų pirma, Mergelės Marijos, Jėzaus motinos, širdyje net ir nakties tamsoje liko gyva skaisti liepsna. Šį kartą viltis negalėjo nesusidurti su blogio kietumu. Prieš ją iškilo ne tik mirties siena, bet ir aštrūs pavydo ir išdidumo, melo ir smurto dygliai. Jėzus perėjo per šią mirtiną pynę ir nutiesė mums kelią į gyvybės Karalystę. Vieną akimirką Jėzus atrodė pralaimėjęs: sutemos gaubė žemę, spengė Dievo tyla, viltis buvo tarsi beprasmis žodis. Jeigu Jėzus prisikėlė, tuomet, ir tik tuomet, įvyko kažkas tikrai nauja, kas keičia žmogaus ir pasaulio būseną. Tuomet Jis yra tasai, kuriuo galime absoliučiai pasitikėti, pasitikėti ne tik jo žinia, bet Juo pačiu, nes Prisikėlusysis priklauso ne praeičiai, bet dabarčiai; Jis yra gyvas. Kristus yra viltis ir paguoda pirmiausia toms krikščionių bendruomenėms, kurios dėl tikėjimo kenčia didžiausią diskriminaciją ir persekiojimus. Bažnyčioje veikianti Jo vilties jėga palaiko visus, kuriuos slegia kančia ir neteisingumas“.

Nepaklusnumas prieštarauja Bažnyčios atsinaujinimui

Mindaugas BUIKA

Per aukotas Paskutinės vakarienės šv. Mišias popiežius Benediktas XVI tradiciškai plovė dvylikos kunigų kojas, kaip tai Jėzus darė savo apaštalams

Kunigystės pažadų prasmė

Tarp popiežiaus Benedikto XVI sakytų homilijų per jo vadovautas praėjusios Didžiosios savaitės ir Velykų švenčių pamaldas ypač didelio tarptautinio dėmesio susilaukė Šventojo Tėvo mintys, išsakytos  Didžiojo ketvirtadienio rytą Šv. Petro bazilikoje, celebruojant Krizmos šv. Mišias. Jose Popiežius, kaip Romos vyskupas, kartu su  koncelebravusiais beveik dviem tūkstančiais šios diecezijos dvasininkų, atnaujino šventimų dieną duotus kunigystės pažadus. Homilijoje Benediktas XVI dar kartą pabrėžė išskirtinę ištikimybės tiems pažadams svarbą, kartu neįprastai griežtai sukritikuodamas dabar pasitaikančius neklusnumo atvejus, neretai pristatomus kaip, neva, Bažnyčios atsinaujinimo iniciatyvas.

Išskirtinis Atvelykio gailestingumas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Nebus išteisinta jokia siela, kol pasitikėdama nesigręš į mano gailestingumą, ir todėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti apie šį didžiulį ir neišsemiamą mano gailestingumą“, – tokią svarbią žinią Viešpats Jėzus antgamtiniu būdu 1935 metais per šv. Faustiną Kovalską paskelbė tikintiesiems. Todėl jei kartais atsitiktų, jog per Atvelykį imtume ir nutylėtume Gerosios Naujienos šerdį – Išganytojo prisikėlimu padovanotą nepakartojamo grožio gailestingumo šviesą, – tada neturėtume stebėtis, kad nebylūs akmenys virstų ruporais ir galingai sušuktų: „Kristus prisikėlė! Jo Širdį degina gailestingumo liepsnos, nes visiems pasaulio nusidėjėliams Dangus atsivėrė!“

Patarnautojų rekolekcijos

Ernesta Stirbytė

Patarnautojai su vyskupu Jonu Boruta SJ ir kunigais po šv. Mišių

Pašaukimas kurti Dievo karalystę prasideda tikint. Tai yra tiek Dievo dovana, tiek ir asmeninis Jėzaus Kristaus gyvenimo ir mokymo, kaip skelbia Bažnyčia, išpažinimas. Kiekvienas trokštame kurti bendruomenę, pagrįstą meile, nuoširdumu, pagarba ir atsakingumu. Bažnyčia visa tai stengiasi ugdyti kiekvieno tikinčiojo širdyje. Ypatingas dėmesys skiriamas ministrantams, arba kitaip – patarnautojams, kurie yra dvasininko padėjėjai atliekant liturgijos apeigas. Tai – viena iš dažniausiai sutinkamų jaunimo veiklos formų parapijose. Tauragės dekanate berniukai mielai įsitraukia į ministranto tarnystę. Dalyvaudami šv. Mišiose jie stengiasi šlovinti Dievą patarnaudami kunigui dalyvaudami procesijose bei kitose liturginėse apeigose.

Kryžiaus kelio procesija Kaune

Kryžiaus kelio procesijoje Kauno Laisvės alėja eina jaunimas

Didžiojo penktadienio vakarą, po Viešpaties kančios pamaldų, Kaune šiemet dešimtąjį kartą vyko Kryžiaus kelio procesija (pirmoji procesija miesto gatvėmis surengta 2003 metų Didįjį penktadienį). Joje dalyvavo beveik dvi dešimtys miesto parapijose tarnaujančių kunigų, taip pat Kauno kunigų seminarijos klierikai, seserys vienuolės, daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais.

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Vidinio susikaupimo savaitgalis

Rekolekcijų vedėjas kun. Rimas Kalmatavičius Autorės nuotraukos

RATNYČIA. Į dvasinio susikaupimo ir moralinio atsinaujinimo savaitgalį kovo 24–25 dienomis pakvietė Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos bažnyčia Ratnyčioje. Rekolekcijas vedė Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo parapijos vikaras kun. Rimas Kalmatavičius. Pirmąją dieną, šeštadienį, vyko Susitaikymo pamaldos. Į jas rinkosi parapijos vaikai, besiruošiantys priimti Pirmąją Komuniją. Juos palydėjo tėvai ir seneliai. Apeigose dalyvavo penki kunigai. Vaikai pirmą kartą priėmė Susitaikymo sakramentą. Ses. Darutė, ruošianti mokinukus Pirmajai Komunijai, kartu su jaunimu virš pagrindinio altoriaus pakabino maldos žodžius: „Ir atleisk mums mūsų kaltes“. Tai privertė visus susimąstyti, kaip sugebame atleisti savo artimui. Pamaldų metu gražiai, jausmingai giedojo parapijos jaunimo choras (vadovai Asta ir Tomas), kuris savo angeliškais balsais šlovino Viešpatį per kitos rekolekcijų dienos Švč. Sakramento Adoraciją.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Sėmėsi gerosios patirties iš kaimynų

Susitikimo akimirka

LUKŠIAI. Kovo pabaigoje Lukšių Šv. Juozapo parapijos „Caritas“ nariams ir savanoriams vyko mokymai, kurių metu gilintasi į tai, kas yra savanorystė.

Iš Marijampolės atvykusi Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė supažindino su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ struktūra, tikslais ir funkcijomis, vykdomomis programomis ir projektais. Ji priminė, kad tai yra katalikiška organizacija, kuri remiasi Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu bei teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms. Pasak A. Adomavičiūtės, viena iš Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ funkcijų yra vykdyti informacinę ir švietėjišką veiklą: organizuoti mokymus, konferencijas, seminarus, skleisti karitatyvinę informaciją. Savanorės iš Marijampolės mielai dalijosi patirtimi, supažindino su veikla parapijose bei teikiamomis paslaugomis, pasakojo apie savanorišką veiklą, parodė nuotraukų, kuriose užfiksuotos savanorių mokymų, darbo su vaikais, seneliais, priklausomybių turinčiais bei nepasiturinčiais asmenimis akimirkos.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Apie maldą – konferencijoje

Parapijiečiai šv. Mišiose

LAZDIJAI. Kovo 26-ąją, Viešpaties Apreiškimo dieną, Šv. Onos bažnyčioje vyko graži šventė. Čia gausiai susirinko Švč. Mergelės Marijos mylėtojai. Tai – Lazdijų parapijos Marijos legiono „Motina Atpirkėjo“ prezidiumo aktyviųjų narių pasiaukojamo darbo vaisiai. Legionieriai per penketą metų surinko apie 400 Marijos Legiono maldos pagalbininkų. Dalyvauti šioje šventėje jie kvietė, įteikdami dailius pakvietimus. Visi, kas tik galėjo atvykti, kartu su kitais maldininkais sugužėjo į šventovę. Vieni iš jų ruošėsi metiniam Pasiaukojimo akto Švč. Mergelei Marijai atnaujinimui, kiti – pasiaukoti, dar kiti – pabūti kartu ir daugiau sužinoti, pasimelsti. Pirmiausia maldininkai jungėsi Rožinio maldai. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC susitiko su parapijos vaikais ir jaunimu, vedė katechezę apie maldą. Kunigas priminė, kad skambiu Marijampolės miesto vardu pagerbiama šiame krašte daug nuveikusios vienuolijos Globėja – Švč. Mergelė Marija. Nuoširdžiai bendraujant, aiškintasi, kas yra tikras draugas, koks jis svarbus sunkiais momentais. Draugai gali ir melstis vieni už kitus. Kunigas papasakojo, kaip jis savo draugui ypač sunkiu momentu parašė SMS žinutę – maldos „Tėve mūsų...“ pradžią (mat, jie buvo skirtingose šalyse). Paskui abu meldėsi kartu, pasikeisdami žinutėmis. Tokia maldos forma jautriai palietė draugo širdį. Kartu melstis galima ir bendraujant el. paštu arba Skype. Trumpiausia malda yra „Kryžiaus ženklas“. Kunigas minėjo maldos rūšis: padėkos, prašymo, garbinimo, užtarimo... Ragino dieną pradėti ir baigti malda. Labiausiai supras ir išklausys geriausi draugai – Dievas ir Jo Sūnus, o patikimiausia bendražygė – Švč. Mergelė Marija. Prieš šv. Mišias kun. A. Šidlauskas MIC vedė konferenciją „Kodėl patartina visiškai pasiaukoti Švč. Mergelei Marijai?“ Pradėjo marijonų vienuolijos atnaujintojo, Palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais: „Švč. Mergele Marija, išprašyk iš savo Sūnaus man tą malonę, kad aš kaskart labiau tave mylėčiau... Priimk mus, nevertus, o Motina mūsų, jei ne dėl ko kito, tai nors dėl to vardo, kurį nešiojame“. Kunigas priminė, kad mūsų gaunamos malonės – Dievo dovana. Vienintelis malonių tarpininkas – Jėzus Kristus. Dievas atsiuntė Savo Sūnų, kad taptų žmogumi per Švč. Mergelę Mariją. Jos pagalbos prašome ir mes, nes Dievas to nori. Maldos „Sveika, Marija“ žodžiai „melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą“ yra labai prasmingi. Žmogiško pasiaukojimo esmė – atsiduoti Dievo valiai, kaip tai padarė Jėzus ir Marija, kuri yra pavyzdys, kaip Dievo dovanos atsiskleidžia per dorybes. Anksčiau marijonai nešiojo baltą abitą. Prie diržo buvo 10 karolėlių, tarsi 10 „Sveika Marija“, o kiekvienas iš jų atspindėjo 10 Marijos dorybių: Tyriausioji, Išmintingiausioji, Nuolankiausioji, Ištikimiausioji, Pamaldžiausioji, Paklusniausioji, Neturtingiausioji, Kantriausioji, Gailestingiausioji, Skausmingiausioji. Kiekviena iš jų buvo plačiau apibūdinta. Pranešėjas ragino sekti Švč. Mergelės Marijos pavyzdžiu, kad mūsų širdyje augtų tos dorybės. Ragino atsiliepti į tos dienos psalmės žodžius: „Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios“ (Ps 39, 7–11). Konferenciją užbaigė Marijos, stovinčios ant Kalvarijos, balso proveržiu: „Žmonijos vaikai, jei jau taip baisiai sužeidėte mano Sūnų, ateikite ir Jėzaus žaizdose gydykite savo žaizdas. Mano sūnus mirė už jus, kad duotų jums gyvenimą. Jo rankos išskėstos ir Jo širdis atverta jums. Ateikite širdimi į širdį! Jis jums atleis, o aš jus užtarsiu. Bet ir jus prašau: daugiau nebekryžiuokite mano Sūnaus, bet mylėkite Jį kartu su manimi“.