Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai bijome laisvės

Romas BACEVIČIUS

Urna su Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikais pašarvota Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje sekmadienį iškilmingai perlaidoti ateitininko, literatūrologo, pedagogo, žurnalisto ir publicisto, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvio, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio (1903 12 09 –1974 11 28) palaikai.

Gegužės 16-ąją, ketvirtadienį, iš JAV parskraidinta urna su velionio palaikais, anksčiau palaidotais Putname, buvo atvežta į Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariumą, o šeštadienį atnešta į bažnyčią. Čia vyko perlaidojimo ceremonija, kurioje dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Į perlaidojimo ceremoniją atvyko ir keletas Seimo narių, žinomų visuomenės veikėjų, Kauno savivaldybės atstovų, Ateitininkų federacijos narių, eilinių piliečių. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Adolfas Grušas, mons. Vytautas Grigaravičius ir mons. Alfonsas Svarinskas. Arkivyskupas S. Tamkevičius SJ pakvietė melstis už Lietuvą, kad ji visada turėtų tokių valstybės veikėjų, koks buvo Juozas Brazaitis. Homilijoje arkivyskupas priminė, kad šis Šeštinių šventėje skambantis Jėzaus raginimas eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją yra skirtas visiems pakrikštytiesiems. Arkivyskupas trumpai apžvelgė J. Brazaičio biografijos faktus, akcentavo, kad jo gyvenimo pagrindas buvo krikščioniška laikysena ir svarbiausias veiklos motyvas, atėjus Lietuvos okupacijoms, – pasipriešinti komunizmo ir fašizmo ideologijoms.

Nukeliavęs ilgą kelionę

A†A prel. Ignas Urbonas
(1910 12 05–1935 06 15–2012 05 19)

Prel. Ignas Urbonas

Gegužės 19 dieną Lemonte (JAV), eidamas 102-uosius metus, mirė prelatas Ignas Urbonas.

Jis gimė 1910 m. gruodžio 5 d. Valėniškių kaime, Nemunaičio valsčiuje, Andriaus ir Marcelės Urbanavičių šeimoje, buvo antras iš septynių vaikų. Mokėsi Vabalių bei Merkinės mokyklose, Kauno „Pavasario“ progimnazijoje, 1930 metais baigė Alytaus gimnaziją, nuo jaunystės buvo ateitininkas. Baigęs Kauno kunigų seminariją ir Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), 1936 06 15 arkivyskupo Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo Želvoje, Varėnoje, Kaišiadoryse, Aukštadvaryje, kai frontas nubloškė į Vokietiją, 1945–1949 metais, buvo lietuvių studentų kapelionas, įgijo filosofijos ir Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. Atvykęs į JAV, East Saint Louis, pas kunigą, vėliau vyskupą, Antaną Deksnį, tarnavo įvairiose parapijose, kol 1954 metais buvo pakviestas į Gary (Indiana). Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonu tapo 1966 metais, dirbo mokytoju lituanistinėje mokykloje, buvo Moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadas, stovyklų kapelionas, plačiai reiškėsi spaudoje ir dalyvavo įvairiuose renginiuose. 1961 metais surengė Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimą, nuolat priklausė Amerikos lietuvių kunigų vienybei, vadovavo Čikagos skyriui. Prelatu tapo 1990 metais. Lietuvą po ilgos pertraukos pirmą kartą aplankė 1992 metais. 1998 metais uždarius Šv. Kazimiero parapiją, persikėlė į Pal. J. Matulaičio misiją Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, talkino šv. Mišiose, dalyvaudavo renginiuose, rašydavo į spaudą, 2006 metais išleido knygą „Ilga mano kelionė“. Lietuvoje atšventė 60 metų kunigystės jubiliejų, su lemontiškiais ir kitais bičiuliais – 100 metų amžiaus ir kunigiškos tarnystės 75-metį.