|
Teisėsaugos ar Klonio gatvės kliūtys?
Algimantas Zolubas
Ankstų gegužės 17 dienos rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje, o 7.20 val. mergaitė buvo paimta iš globėjos teisėjos Neringos Venckienės ir išvežta motinai Laimutei Stankūnaitei. Įvykis vertintinas kaip pagrobimas (N. Venckienės globa dar nebuvo panaikinta), o policijos elgesys, pagrobiant mergaitę iš Kedžių namų, lygintinas su sovietinio OMONo (Sovietų Vidaus kariuomenės ypatingos paskirties milicija) elgesiu. Kaip jie elgėsi, aprašinėti neverta, nes visuomenė matė vaizdo įrašus, išgirs dar ir daugelio liudininkų parodymus.
Po ilgų pasiruošimų įvykdyti abejotino teisingumo teismo sprendimą, policija, tarsi lietuviškas OMONas, prisidengusi šarvais ir skydais, apsiginklavusi bananais, šautuvais bei grasindama elektroniniais ginklais ir šunimis, užpuolė Kedžių namą, įsilaužė su specialiomis priemonėmis, savo kelyje brutaliu būdu pašalino kliūtis tiesos ir teisingumo vardan su Trispalvėmis budinčius Lietuvos piliečius. Gal ne tik šių poros šimtų dvasios vargetų būrys, bet ir jų vadovai, kaip vėliau paaiškėjo iš jų pasiteisinimo pareiškimų, nebus skaitę Žemaitės Mikės kvailučio, kuris prarado senelės dovanas: šieno vežime adatėlę, kepurėje nutroškino šuniuką, šunims išdalino lašinius, gabalais supjaustė gyvą veršelį, o Katriutę nuvedė į tvartą ir pašėrė šienu. Tvirtinčiau, kad neskaitė, nes elgėsi labai panašiai.
Ne karo metu, jei viršininkų potvarkiai ar įsakymai yra nehumaniški, tikras pilietis pavaldinys turi atsisakyti juos vykdyti, pranešdamas atsisakymo motyvus aukštesniam vadovui. Nei vykdytojai, nei jų vadovai taip nepasielgė, todėl, įvertinus itin grubų vykdytojų elgesį, visuomenės akivaizdoje padarė nusikaltimą.
Pagrobimo, prilygstančio nusikaltimui, organizatore ir dalyve laikytina antstolė, nes ji neužtikrino civilizuoto mergaitės perdavimo motinai, o davė parėdymus teisėsaugininkams vykdyti kliūčių šalinimą, akivaizdžiai skatino smurtinį elgesį su budinčiais žmonėmis. Nusikalstamu aktu laikytinas vaizdo kamerų išjungimas Kedžių namuose. Tai liudija apie ketinimą vykdyti nusikalstamą veiką.
Nusikaltime dalyvavo L. Stankūnaitės advokatas, nes jis, kaip advokatas, neturėdamas jokios teisės į fizinius pagrobimo veiksmus, žinodamas, kad N. Venckienės globa mergaitei nepanaikinta, juose dalyvavo, net nešė pagrobtą mergaitę į automobilį.
Apverktinai atrodo teisėsaugos vadų ir jų pavaldinių tvirtinimas, kad kažkas jiems neleistinai priešinosi, o vienam iš jų N. Venckienė sudavusi per galvą. Visiškai neįnanoma, kad įmitę, šarvuoti pareigūnai prieš liauną moterį, jei ji būtų juos užpuolusi, neatsilaikytų, nebent smurtautojui sugebėtų abrozdą nagais suakėti.
Tiesos ir teisingumo vardan budinčius piliečius antstolė, advokatas ir teisėsaugininkai prilygino kėdėms, durims, langams kliūtims jų kelyje. Deja, rimčiausios kliūtys iš tikrųjų yra teisėsaugininkų galvose ir elgesyje.
Jei jau minima bloga žinia iš Lietuvos pasiekė užsienį, pasivijo net pačią mūsų Prezidentę Amerikoje, gal iš snaudulio pabus vieną kartą mūsų valstybės vadovai, pradės valytis teisėtvarka ir teisėsauga.
© 2012 XXI amžius
|