Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežius ragina kurti prasmingą šeimos gyvenimą

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su Milano „Inter“ futbolo komandos kapitonu Chavjeru Zanečiu, laikančiu savo sūnų Tomą, kuris yra trečiasis jo vaikas

Popiežius Benediktas XVI bučiuoja jį Milane psitikusius vaikus

Vietnamietė Kat Tien paprašė Popiežiaus prisiminti vaikystę

Benediktą XVI sveikina Milano kardinolas Andželas Skola

Džiugios 7-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo akimirkos

Popiežius ir Milano kardinolas Andželas Skola

Su Milano meru Džuljanu Pizapija

Su Filadelfijos, kur 2015 metais vyks 8-asis Pasaulio šeimų susitikimas, arkivyskupu Čarlzu Čapatu OFM Can

Meilės ir gyvybės bendrija

Aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo beveik milijonas maldininkų, atvykusių į 7-ąjį Pasaulio šeimų susitikimą, popiežius Benediktas XVI priminė Bažnyčios mokymą apie šeimos ir santuokos tikrąją prasmę, nepalikdamas jokių abejonių dėl ištikimybės tradicinei krikščioniškai doktrinai dabartinių sunkių iššūkių – paplitusio gyvenimo susidėjus, gausių skyrybų, bandymų įteisinti homoseksualų partnerystę – akivaizdoje. Pamaldos Italijos didmiesčio Milano šiauriniame Bresso parke vyko birželio 3 dieną, praėjusį sekmadienį, kai liturgijoje buvo celebruojama Švč. Trejybės iškilmė, skatinusi šio slėpinio šviesoje apmąstyti ne tik bažnytinę, bet ir šeimyninę bendrystę. Šventasis Tėvas įspūdingoje homilijoje pabrėžė ganytojų užduotį „ugdyti bažnytines bendruomenes, kad jos vis labiau panašėtų į šeimą, taip gebėdamos atspindėti Trejybės grožį“. Popiežius sakė, kad ir žmogiškoji šeima, „sudaryta vyro ir moters santuokos pagrindu, taip pat yra pašaukta būti Vieno Triasmenio Dievo atvaizdas“.

Santuoką sudarantys vyras ir moteris yra „vienodai orūs, bet kartu turi savitus vienas kitą papildančius bruožus“, pabrėžė Benediktas XVI, taip tarsi paneigdamas feminizmo ideologijos iškeliamą absoliutaus vienodumo nuostatą. Tik papildydami vienas kitą vyras ir moteris gali būti „vienas kitam dovana bei sukurti meilės ir gyvybės bendriją“. Kreipdamasis į sutuoktinius, Šventasis Tėvas priminė, kad jie vienas kitam dovanoja „ne kokį nors dalyką ar kokią nors veiklos dalį (ne turtą ir ne seksualinį patenkinimą M. B.), bet visą gyvenimą“. Tai svarbi pastaba dėl santuokos sakramentinio amžinumo ir nenutraukiamumo, nes dabar neretai tuokiamasi „iš išskaičiavimo“, numatant beveik neišvengiamas skyrybas, pasirašant išankstines turto ar net vaikų pasidalijimo juridines sutartis. Svarbiausias santuokinės meilės vaisius yra „dosnus ir atsakingas vaikų gimdymas“, juos rūpestingai auginant ir auklėjant, „išleidžiant į gyvenimą“. Popiežius Benediktas XVI taip pat nurodė, kad stabilios ir ištikimos šeimos gyvenimas yra svarbus visai valstybei ir tautai, nes jis „yra pirmoji ir nepamainoma visuomeninių dorybių, pagarbos, neatlyginamo aukojimosi, pasitikėjimo, atsakomybės, bendradarbiavimo mokykla“. Tokiu būdu ugdomi pilnaverčiai piliečiai, todėl neatsitiktinai išvakarėse susitikęs su Milano savivaldybės ir Italijos šiaurinio Lombardijos regiono vadovais Šventasis Tėvas priminė, jog valstybė turi „pripažinti išskirtinį tapatumą šeimos, kuri grindžiama santuoka ir yra atvira gyvybei“. Tokio pripažinimo ir teisingumo pritrūktų, jeigu įvairiais socialiniais įstatymais būtų skatinamos skyrybos arba šeima būtų verčiama riboti trokštamų vaikų gimdymą dėl valstybinės paramos stokos. Valdžia taip pat turi pripažinti tėvų teisę laisvai pasirinkti savo vaikų švietimo ir ugdymo kryptis pagal savo įsitikinimus ir „visos visuomenės gerovės interesus“, aiškino Popiežius politikams.

Ryšys su Dievu dirbant ir ilsintis

Tuo tarpu aukotų šv. Mišių homilijoje pažymėjęs, kad tikra santuokinė meilė „yra nuostabi, vienintelė jėga, galinti perkeisti pasaulį“, Benediktas XVI visgi pripažino, kad šiandieninis šeimos gyvenimas nėra paprastas, bet kupinas išbandymų. Dėl to katalikams sutuoktiniams jis linkėjo „palaikyti nuolatinį ryšį su Dievu“ ir praktikuoti savo tikėjimą bei jo vertybes: „Tikėkite, kad Dievo meilės remiami sugebėsite mylėti vienas kitą ir visus žmones, kad tapsite gyvąja Evangelija, tikrąja namų Bažnyčia“. Žinoma, ir tarpusavio santykiuose reikia stengtis nuoširdžiai bendrauti, gerbti kito pažiūras, būti kantriems dėl silpnybių, „būti pasirengusiems tarnauti, mokėti atleisti ir prašyti atleidimo, išmintingai ir nuolankiai iškęsti nesusipratimus“, kurie neretai iškyla sprendžiant vaikų auklėjimo ar viešųjų reikalų klausimus.

Pastaruoju atžvilgiu Šventasis Tėvas priminė sutuoktinių pareigą remti vargšus, gerbti  valdžios pareigūnus, „atsakingus pilietiniame gyvenime“, taip pat, pagal Šventojo Rašto nuorodą, „bendradarbiauti su Dievu keičiant pasaulį darbo, mokslo ir technologijų pagalba“. Kartu reikia blaiviai vertinti šiuolaikines ekonomikos teorijas dėl jų perdėtai utilitaristinio požiūrio į darbo ir gamybos procesą, konkurencingos rinkos santykius. „Dievo planas ir kasdienė patirtis byloja, kad vienpusė tik asmeninės naudos ir didžiausio pelno siekimo logika nekuria harmoningos pažangos, netarnauja šeimos gerovei, neugdo teisingesnės visuomenės, bet skatina žūtbūtinę konkurenciją, didina nelygybę, naikina gamtą, kursto nesveikas varžybas dėl vartojimo gėrybių ir įtampą šeimoje“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Jis nurodė, kad tokio utilitarinio mentaliteto akivaizdoje sunkiau suderinti sutuoktinių ir kitų šeimos narių interesus, tuo pačiu kenkiama ir visuomenės audinio tvirtumui.

Šito prieštaravimo padėtų išvengti prasmingas darbo ir poilsio derinimas, ką nurodo ir 7-ojo Pasaulio šeimų susitikimo tema: „Šeima – darbas ir šventimas“. Baigiamojoje homilijos dalyje, palietęs laisvalaikio klausimą, Šventasis Tėvas priminė krikščioniškąjį sekmadienio, kaip „Viešpaties dienos, savaitinių Velykų“ šventimo privalomumą ir neatimamą teisę, kurią turi pripažinti valstybė ir darbdaviai. Sekmadienis yra „šeimos diena, kurioje kartu išgyvename šventimo, susitikimo, dalijimosi, bei dalyvavimo šv. Mišiose prasmę“, – sakė Popiežius. Jis ragino šeimas, nepaisant šiandienos pasauliui būdingos skubos, neapleisti Viešpaties dienos liturginės prasmės, kartu, žinoma, neužmirštant kultūros, sporto, ryšio su gamta. Šeima, darbas ir šventė yra trys Dievo dovanos, trys mūsų gyvenimo sritys, kurias reikia harmoningai suderinti kuriant tikrai žmonišką visuomenę, baigdamas teigė Šventasis Tėvas, pažymėdamas buvimo logikos pirmenybę turėjimo logikos atžvilgiu ir linkėjo, kad „Dievas būtų viskas visame kame“ (Plg 1 Kor 15, 28).

Rojaus įvaizdis – vaikystės prisiminimuose

Šeštadienį, birželio 2 dieną, tame pačiame Bresso parke Šventasis Tėvas dalyvavo viename pagrindinių Pasaulio šeimų susitikimo renginių – maldos ir liudijimų vakare – ir įvairiatautę šimtų tūkstančių šeimų minią (dalyvavo 158 šalių atstovai) sužavėjo savuoju liudijimu bei padrąsinančiu pamokymu. Jis tai darė atsakydamas į kelių šalių iš skirtingų kontinentų klausimus, prisimindamas savosios vaikystės patirtį, aptardamas ekonominės krizės, santuokinės ištikimybės bei skyrybų skaudulio temas. Nors, žinoma, klausimų turinį popiežius Benediktas XVI numanė iš anksto, tačiau būdamas komunikabilus atsakinėjo ekspromtu be iš anksto parengtų užrašų, maloniai bendraudamas su klausiusiaisiais ir didele auditorija.

Pirmąjį klausimą uždavė 7-metė vietnamietė mergaitė Kat Tien, pristačiusi Šventajam tėvui kartu buvusius tėvelius ir mažąjį broliuką. Ji norėjo daugiau sužinoti apie paties Benedikto XVI vaikystės ir šeimos gyvenimą. Atsakydamas Popiežius daugiau kalbėjo apie jam įsiminusį sekmadienio šventimą, kuris prasidėdavo jau šeštadienio vakare, kai tėvas šeimos rate skaitydavo to šventadienio liturginių skaitinių komentarus iš tais laikais Vokietijoje populiarios knygos. Visiems dalyvaujant sekmadienio šv. Mišiose džiaugsmingą atmosferą skatindavo puiki muzika. Benedikto XVI tėviškė buvo netoli Austrijos pasienio miesto Zalcburgo, žinomo garsiais kompozitoriais ir atlikėjais, todėl pamaldose muzika buvo svarbus elementas. Šventasis Tėvas taip pat prisiminė sekmadienio šeimos bendrystę prie pietų stalo, bendrą giedojimą ir muzikavimą, pasivaikščiojimus netoliese buvusiame miške, sportavimą ir žaidimus. Jis pripažino, kad vėliau vaikystėje ir jaunystėje buvo daug sunkumų, ypač dėl nacių diktatūros, karo ir skurdo, tačiau šeimoje vyravusi meilė padėjo juos įveikti. „Mes augome tikrume, kad gera būti žmogumi, kadangi matėme, kaip Dievo gerumas atsispindėjo mūsų tėvuose ir mumyse – vaikuose“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI, prisipažindamas, kad ir rojų jis įsivaizduoja kaip sugrįžimą „į namus“, į Tėvo namus, į savo vaikystės laimę.

Italijoje studijas bebaigiančių jaunų afrikiečių sužadėtinių Seržo ir Faros pora iš Madagaskaro sakė Šventajam tėvui, kad nori grįžti į tėvynę ir kurti šeimą pagal Evangelijos vertybes. Tačiau „amžinumo“, gyvenimo kartu visam laikui perspektyva nors patraukli, bet juos šiek tiek baugina, kelia abejones, todėl norėtų gauti padrąsinimą ir patarimų. Atsakydamas popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į santuokos institucijos vystymosi istoriją nuo anksčiau vyravusių giminės nuostatų iki dabar būdingo mylinčiųjų asmeninio pasirinkimo. Šis modelis yra teisingas, nes „meilė yra absoliutas“ ir tik ji gali garantuoti santuokos laimingumą ir amžinumą. Tačiau, anot Šventojo Tėvo, jos sudarymui sentimentų nepakanka, turi būti įjungtas protas ir valia, kuri meilę užgrūdina, lemia reikiamą besituokiančių žmonių įžvalgą bei suvokimo skaidrumą. Juk sakramentinių jungtuvių apeigose Bažnyčioje sužadėtinių neklausiama „ar esi įsimylėjęs“, bet „ar nori“, „ar esi tvirtai apsisprendęs?“ Tokiame santuokos suasmeninime reikalinga bendrystė su kitais, su draugų šeimomis, su tikėjimu, Bažnyčia ir pačiu Dievu, kad santuokinis gyvenimas stiprėtų ir liktų tikrai visam laikui, teigė popiežius Benediktas XVI, sveikindamas sužadėtinių ryžtą ir juos drąsindamas.

Išsiskyrę lieka mylimais Bažnyčios nariais

Trečiąjį klausimą uždavusi Niko ir Panijos Paleologų šeima su dviem mažamečiais vaikais buvo atvykusi iš didelius ekonominius sunkumus išgyvenančios Graikijos sostinės Atėnų. Sutuoktiniai pripažino, kad dabartinė krizė palietė ir jų verslą, todėl išmokėjus atlyginimus darbininkams mažai kas belieka. Panašioje situacijoje atsidūrė milijonai graikų, žmonės Atėnuose „vaikšto nuleidę galvas, neliko pasitikėjimo, prarasta viltis“. Atsiliepdamas Šventasis Tėvas pripažino, kad tie žodžiai giliai sujaudino jo širdį ir jis žino, kad paguodos nebepakanka, reikalinga konkreti pagalba. Artėjančių pakartotinių rinkimų Graikijoje akivaizdoje jis kreipėsi į politines partijas, ragindamas rodyti didesnę „moralinę atsakomybę Dievui ir žmonėms“, o ne vien tik svaidyti neišpildomus pažadus siekiant gauti rinkėjų balsų. Tokios pat atsakomybės reikia rodant konkretų solidarumą vargstantiems parapijinėje bendruomenėje. Primindamas skirtingų šalių miestų susibroliavimo tradiciją, popiežius Benediktas XVI teigė, kad taip bendrauti galėtų šeimos ir tikinčiųjų bendruomenės, kurios turėtų keistis ne tik kultūrinėmis, bet ir materialinėmis gėrybėmis, suteikdamos viena kitai konkrečią paramą.

Šešis vaikus (nuo 2 iki 12 metų amžiaus) auginanti Džėjaus ir Anos šeima iš Jungtinių Valstijų miesto Niujorko sakė, kad jiems yra sunku suderinti profesinio darbo ir šeimos bendravimo poreikius, iškyla problemų ir dėl Viešpaties dienos šventimo. Prašomas patarti, Šventasis Tėvas pripažino, kad šeimos ir darbo suderinimo klausimas šiuolaikinėje visuomenėje tikrai aštrus. Jis pakvietė darbdavius padėti savo darbuotojams suderinti šiuos du prioritetus, pavyzdžiui, suteikiant galimybę švęsti asmenines sukaktis (gimtadienius). Kad kiekviena diena neštų šeimai džiaugsmą ir suartintų, reikia abipusės sutuoktinių aukos, gal kokių nors savų interesų atsisakymo. Kalbant apie sekmadienio šventimą, popiežius Benediktas XVI išreiškė viltį, kad ši diena JAV ir kitose šalyse išliks laisvadienis. „Manau, kad mes giname žmogaus laisvę tada, kai giname sekmadienį ir šventadienius kaip Viešpaties dienas ir tokiu būdu žmogui skirtas dienas“, – sakė Šventasis Tėvas.

Pagaliau paskutinį, bet gal vieną svarbiausių klausimų dėl suirusių santuokų uždavė pagyvenusių žmonių pora iš Brazilijos miesto Porto Alegrės. Šie sutuoktiniai Marija Marta ir Manuelis Anželas Arauchai yra gydytojai psichoterapeutai ir turi 34 metų santuokinio gyvenimo bei vaikų ir anūkų auklėjimo patirtį. Jie kalbėjo apie daugelį savo profesinėje veikloje sutiktų porų, kurios po skaudžių skyrybų sukūrė naujas šeimas ir dabar jaučiasi tarsi pašalintos iš Bažnyčios, kadangi negali priimti sakramentų. Prašomas viltingo patarimo, popiežius Benediktas XVI pripažino, kad ir psichoterapinis darbas su kenčiančiomis šeimomis yra būtinas, o Bažnyčios sielovadai tai labai rimtas iššūkis, su kuriuo nėra lengva susidoroti. Pirmiausia svarbi skyrybų prevencija, kad parapijinė bendruomenė lydėtų su meile nesutarimus išgyvenančias šeimas jų gyvenimo kelionėje. Kalbant apie išsiskyrusius asmenis, būtina pabrėžti, kad jie lieka bažnyčios mylimais nariais ir „reikia realiai daryti viską, kas įmanoma, kad jie tikrai jaustų, jog yra mylimi, priimami, kad jie nėra „užribyje“, net jeigu negali eiti išpažinties ir priimti Komunijos“, aiškino Šventasis Tėvas. Jie turi palaikyti nuolatinį kontaktą su kunigu, dvasiniu vadovu ir jausti realų dalyvavimą Eucharistijoje, bendrystę su Kristaus Kūnu, dvasinę vienybę, nors paties sakramento „kūniškai“ priimti negali. Svarbu, kad išsiskyrę ir naują civilinę santuoką sudarę asmenys galėtų patirti tikėjimo gyvenimą per Dievo Žodį, būdami bendrystėje su Bažnyčia, kuri pati kenčia dėl tokios padėties. Šis kentėjimas yra ne tik fizinis ir psichologinis, bet ir bendruomeniškas, turintis didelę vertę mūsų tikėjimui. Jeigu jis yra tinkamai priimamas, tampa „dovana Bažnyčiai“ ir tokiu būdu gali pasitarnauti jos misijai.

© 2012 „XXI amžius“