2012 m. birželio 15 d.    
Nr. 24
(1999)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

„Marijos radijo“ laida „Katechezė“

Suprasti Kristaus asmens paslaptį nėra lengva. Kad atsivertų neišsenkantis pažinimo, garbinimo ir skelbimo šaltinis, reikia daug laiko ir nuolatinių pastangų. Katechezė yra „durų atidarymo Kristui“ rezultatas, atsiliepimas į pirmąją popiežiaus Jono Pauliaus II encikliką Redemptor Hominis. Į ją atsiliepia „Marijos radijo“ laida „Katechezė“.

Ši laida turi savo šarmą jau vien todėl, kad ją rengia ir veda neeilinė asmenybė, „Marijos radijo“ direktorius, kun. Kęstutis Kėvalas. Dievo žodis turi savyje jėgą, kuri yra mūsų gyvenimo ramstis ir tikėjimo tvirtybė, sielos maistas, dvasinio gyvenimo šaltinis. Tai, ką šis žinios ambasadorius liudija, papildo harmoninga jo asmenybė.

Laidose nesiorientuojama nei į sensacijas, nei į blogas naujienas. Čia nerasime nei pokštų, nei didelio spalvingumo. Bet argi nereikia rimtų, svarių laidų, tokios terpės, kur galėtume išsaugoti neskubėjimą, susimąstymą? Ši laida mus visus paskatins ištrūkti iš modernaus gyvenimo karštligės, iš komunikacijų tironijos ir visuomeninių informacijos priemonių įtakos, padės įsiklausyti ir išgirsti Tą, kuris sako: „Taikykitės ir žinokite, kad Aš esu Dievas“ (Ps 46, 11).

Bažnyčios pareiga – socialiai reikšti meilę visiems prisitaikant prie šiuolaikinio komunikavimo stiliaus. Rūpinimasis klausytoju – ugdantis ir dvasingas. Čia labiau koncentruojamasi į pranešimo turinį. Pranešėjui Jėzus yra gyvenimo mokytojas ir Viešpats, o ne vien paprasta idėja, gal todėl Jam taip pavyksta pasiekti klausytojų širdis. Kalbama su begaliniu paprastumu ir širdies romumu. Kiekvienas žodis pasvertas ir nuoširdus. Jaučiamas saikas, turinys gilus, santūrus, siekiama asmenį apimančio atidumo ir atvirumo Dievo buvimui, Žodžiui ir Jo veikimui žmonių gyvenime. Tikėjimas – viltis ir klausymasis, priėmimas ir tarpusavio sąveika. Katechezė, pagrįsta tokiu kontekstu, ieškos sąlygų vidinei tylai ir vienatvei ir leis atsiverti transcendentiniam Dievui ir Jo meilei. Tai nebus požiūris į žmogiškąjį patyrimą, bet skatins pakylėti žmogiškąsias ribas „ieškoti Gyvojo Dievo veido“, išgirsti Jo balsą ir tada pritaikyti Jo Žodį savo gyvenime.

Viena iš laidos temų – Eucharistija. Jos tikslas – kuo plačiau nušviesti ir perteikti Eucharistijos paslaptį šiandieniniame gyvenime ir mūsų laikų Bažnyčios pasiuntinybėje – toje terpėje, kurioje visi esame. Bažnyčios misija – skirti dėmesį ir laiką, padėti tikintiesiems geriau suvokti esminę Eucharistijos vietą Bažnyčioje, kiekvieną krikščionį perkeičiantį jos veikimą.

Apmąstydami kunigo Kęstučio vedamas laidas, suvokiame pranešimo tikslą – visi turi būti dvasiškai pašaukti dalyvauti bažnytiniame judėjime, religinėje bendruomenėje, parapijoje ir t.t. Per intensyvesnę Eucharistinę katechezę, sąmoningą ir aktyvų dalyvavimą Eucharistijos liturgijoje ir adoracijoje malda suvienija velykinės paslapties šventimui ir pasaulio gyvavimą perkeičia į auką Kristaus pavyzdžiu.

Svarbiausia katechezės užduotis – padėti žmonėms nuo migloto religingumo pereiti į trejybinį tikėjimą. Šioje laidoje siekiama išlaisvinti Dievo sampratą iš visų sukurtų ją skurdinančių paveikslų, nepajėgių atspindėti Dievo bruožų Kristuje. Čia kiekviena atvira širdis gali iš naujo išgirsti Gerąją Žinią, jog kiekvienas yra pašauktas gyventi tam, kad patektų į begalinę Meilę. Neįsisąmonintas Kristaus, kaip vienintelio Išganytojo, suvokimas griauna krikščionių gyvenimo principus.

Tai yra liudijimas, jog visi žmonės yra kviečiami į universalią bendruomenę – Dievo tautą, Mistinį Kristaus Kūną, kuriame katalikų tikintieji gali vienas kitu pasitikėti. Taip kiekvienas, per asmeninį Kristaus išpažinimą ir per Dievo malonę, kviečiamas į išganymą.

Šios laidos ne tik neatitraukia mūsų gyvenimo nuo užduočių, bet netgi priešingai – padeda jas spręsti, nes žinia, kuri perteikiama studijoje, yra gyvybiškai susijusi su žmogaus egzistencija. Vieni kitiems esame Dievo artumo ženklas. Tiek ištiesiantys pagalbos ranką, tiek ir ją priimantys praturtina vieni kitus tuo meilės ryšiu, kuris jungia mus visus kaip Dievo vaikus.

Loreta Eidimtienė,
VDU KTF studentė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija