|
Kas nutiko
Dr. Algirdas Bikulčius
Jie, sovietiniai kolaborantai, nepriklausomybę atgavus, iš valdžių neišėjo ir nebuvo išvaryti, jie tik suvaidino persitvarkymą, persigrupavo ir su ypatingu atkaklumu pratęsė sovietiniam klanui būdingą ir naudingą, žalingą valstybei veiklą.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje lankėsi doktorantė iš Vakarų, kuri rinko duomenis disertacijai Socialiniai procesai posovietinėse šalyse. Į klausimą, ką ji aptiko Lietuvoje, atsakė: Tą patį, ką ir kitur, sovietinė nomenklatūra valdė šalies turtą tarsi savo, bet dėl dogmos, kad tai visaliaudinis turtas, negalėjo juo laisvai disponuoti. Jie siekė išsivaduoti nuo tos dogmos ir Maskvos kontrolės. Pasinaudojus atsiskyrimo nuo Maskvos padėtimi, tai jiems pavyko. Tačiau jie ne tokie žmonės, kurie sugebėtų tinkamai šeimininkauti, jie sugriaus ūkį ir šalių ekonomiką. Tai truks tol, kol jie patys ar per statytinius valdys.
Iš tikrųjų taip vyko ir tebevyksta, nieko naujo nenutiko, nes beveik visų lygių valdžiose tarpsta sovietinis klanas, tik keliskart Komunistų partijos pavadinimą pakeitęs, išliko ir veikia atitinkamai. Todėl dejones Ne dėl tokios nepriklausomybės kovojome... visuomenė reiškia pagrįstai.
Dar pirmosios kadencijos metu viename iš savo metinių pranešimų Seimui prezidentas Valdas Adamkus konstatavo, kad Lietuvoje susikūrė ne demokratinė, o biurokratinė valstybė. Iš tikrųjų, buvusi sovietinė nomenklatūra prichvatizavo šalies turtą ir išsiskirstė į įvairias partijas, kad galėtų vaidinti demokratiją. Taip apiplėšta tauta, ne savo noru tapo demokratijos spektaklio dalyve ir minimų partijų rinkiminės reklamos rėmėja. Sovietmečiu užaugusi ir atitinkamai ugdyta tauta, dar vis tikinti, kad šalį gali valdyti ir melžėja, liko patikli buvusiųjų su partijos auksu ir prisigrobtu turtu įkaitė, pasidavė jų rinkiminei propagandai, atvėrė kelią į valdžias. Taigi taip paremti išrinktieji tapo paklusnūs magnatais tapusiems rėmėjams, todėl yra ne rinkėjų, o magnatų atstovai valdžiose, o visuomenė išrinktųjų atžvilgiu yra beteisė.
Išskirtinė demokratija Lietuvoje yra valdantiesiems, nes viskas be atsakomybės prieš įstatymą ir visuomenę leidžiama valdininkams. Jiems neegzistuoja įstatymų vykdymo mechanizmas, atsakomybė. Viename iš pasitarimų valstybinės kontrolės atstovams išvardinau per dešimt įstatymų pažeidimo pavyzdžių, o į tai buvo atsakyta: Jūs dar mažai žinote... Taigi demokratija tik valdantiesiems, klanui. Klanui neparankūs turto, prabangos, diferencijuotų mokesčių, demokratizuotų teismų, monopolijų ir oligopolijų išskaidymo, smulkaus verslo rėmimo valstybės garantuotais kreditais, darbo našumą keliančio minimalaus darbo užmokesčio kėlimo ir panašūs įstatymai, todėl tokie ir nepriimami.
Mokesčių surinkimą valstybei taip pat tvarko klanas. Mokesčiai nesurenkami, nes mokesčių inspekcijos netikrina pinigų apyvartos, auditorius paperka užsakovai nuolatiniai jų samdytojai, sankcijos pajuokos vertos ir netgi netaikomos magnatams, klesti korupcija, už kurią nebaudžiama, nes valstybėje demokratija atiduota į magnatų-biurokratų rankas. Todėl netenka stebėtis, kad, tyrimų duomenimis, mūsų valdžią ir santvarką remia tik 8,5 proc. apklaustųjų.
Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų Seimas pasižymi dideliu milijonierių skaičiumi. Kai politika paverčiama verslu, kai rūpestis klano, o ne valstybės reikalais tampa svarbesnis, kitaip ir būti negali. Lyginant politines partijas, daugiausiai turtų yra sukaupę Seimo Socialdemokratų frakcijoje dirbantys milijonieriai: iš 24 frakcijos narių 8 yra milijonieriai, bendras jų turtas siekia 62,9 mln. litų. 10 narių parlamente turinčioje Darbo partijos frakcijoje 7 milijonieriai. Jų bendra turto vertė 13,1 mln. litų. Didžiausioje valdančiojoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijoje iš 45 narių yra 5 milijonieriai, kurių bendras turtas siekia per 33 mln. litų. Taigi, kairiaisiais besivadinantys socialdemokratai, turintys Seime dvigubai mažiau vietų nei konservatoriai, turtų turi sukaupę dvigubai daugiau nei didžiausia dešiniųjų partija. Tai ir parodo galios šaltinį, leidusį buvusiai sovietinei nomenklatūrai ateiti ir laikytis valdžioje.
Seimas lengvai priėmė nesunkiai apeinamą įstatymą, kad partijas gali remti tik fiziniai asmenys. Prichvatizacijos metu darbuotojams suteiktomis sąlygomis įsigyti akcijas pasinaudojo tik nomenklatūra. Ji tapo įmonių kontrolinio paketo valdytoja, ji iki šiol išliko ir yra pajėgi remti kaip fizinis asmuo. Tokie fiziniai asmenys sėkmingai gali veikti ir per lengvai paperkamą žiniasklaidą.
Esama padėtis Lietuvoje primena Žečpospolitos, taip pat demokratinės valdžios bajorams, žlugimo išvakares, valdžioje vyrauja valdininkai-politikai, o ne reikalo specialistai, pakrikusi, paperkama ir valdininkams paklusni teisėsauga. Šalis, sparčiai skandinama skolose, seka Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir pačios JAV scenarijus, tik JAV, spausdindama pasaulinius pinigus (dolerius), plūduriuoja skolų trilijonų paviršiuje. Žmonės iš Lietuvos masiškai bėga. Bankrotas?!
Jau atvirai žiniasklaidoje pasirodo nusišnekėjimų, kad Lietuvos padėtis panaši į carinės Rusijos padėtį prieš Spalio perversmą (viršūnės nenori keistis, apačios nebegali kęsti). Istorinė patirtis akivaizdžiai parodo, kad smurto, perversmų, revoliucinių stichijų dvasia vesdavo šalis tik į dorovinį ir ekonominį nuosmukį, todėl apie tai gali kalbėti tik mūsų valstybei priešiški balsai.
Sėsli, darbšti, per amžius kovojusi dėl nepriklausomybės ir išlikimo, pakėlusi didžiules kančias ir netektis, lietuvių tauta išliko, atkūrė savo valstybę. Ne dėl paverkšlenimo, o turėdamas tikslą parodyti, kodėl mūsų valstybėje išvešėjo blogis, kuris, deja, jau pavojingas tautos būčiai, apie tai rašau. Tarus, kad valstybė yra tautos būstas, juo turime susirūpinti patys taip, kad nepaliktume gražiausių gamtos kampelių, ištaigingų būstų ir darbo vietų grobikams, o tautiečius siųstume darbo ir būsto ieškoti svetur, jei esame tautiškai susivokusi pilietinė visuomenė.
Jei padėtį vertiname labai blogai, reikia žinoti, kad gali būti dar blogiau. Pasigirsta kalbų apie naują krizės bangą, kurios globalizmo akivaizdoje galime neišvengti. Verkšlenimais, kad padėtis labai bloga, jos nepataisysime. Reikalinga visuotinė talka Tautai ir jos valstybei iš susidariusios padėties gelbėti, nuo pavojų išsaugoti, anot poeto, išeiti į naują vieškelį, į naują buitį.
Nors demokratijos mechanizmas, ypač posovietinėse šalyse (viena iš jų Lietuva), pasižymi ydomis ir grimasomis, tačiau kitokio neturime, o artėjančių rinkimų akivaizdoje, susitelkus nauju, Talkos valstybei ir tautai sąjūdžiu, jei ne radikaliai pakeisti, tai gera linkme pataisyti padėtį esame pajėgūs. Atsakingai pasinaudoję rinkimų mechanizmu, esame pajėgūs pastatyti užkardą į valdžią tiems, kas politiką laiko pelningo verslo arena, kas iš jo susikrovė milijonus, ir atverti kelią tiems, kas savo žiniomis ir dora veikla jau įrodė savo nuostatą tarnauti tautai ir jos valstybei.
© 2012 XXI amžius
|