Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

„Didžioji pasiuntinybė“

Su tėvu Babronių kaime

Tokiu pavadinimu Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos 1935 metų laidos 27 absolventai išleido atminimo knygelę, kurioje kiekvienas surašė savo mintis, sentencijas. Vienas jų – kun. Petras Bačinskas (1912–1993). Per Sekmines Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir šv. Jono bažnyčioje Kaišiadorių vyskupijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas aukojo šv. Mišias prisimenant kun. dr. P. Bačinsko 100-ąsias gimimo metines. Po pamaldų buvo apžvelgtas šio uolaus dvasininko gyvenimo kelias Lietuvoje ir užsienyje. Vengdamas sovietinės valdžios susidorojimo, jis pasitraukė į Vakarus. Būdamas Australijos lietuvių katalikų federacijos valdybos vicepirmininkas, kartu su kitais valdybos nariais Melburne pradėjo leisti savaitraštį „Tėviškės aidai“, buvo pirmasis šio savaitraščio redaktorius. Kurį laiką gyveno Vokietijoje, buvo Vasario 16-osios gimnazijos direktorius. Nuo 1968 metų iki mirties dirbo Australijoje religinėse misijose, aptarnavo įvairių kolonijų lietuvius. Taip ir neišvydęs Lietuvos mirė 1993 metais Brisbanėje.

Netekome žymaus skulptoriaus S. Kuzmos

Skulptorius Stanislovas Kuzma Nuotrauka iš stonejam.lt

Antradienį mirė nacionalinės premijos laureatas skulptorius Stanislovas Kuzma. 65-erių menininkas į Lietuvos skulptūros istoriją įėjo garsiais darbais. 1947 metais Panevėžyje gimęs menininkas, 1966-aisiais baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje, 1973 metais – Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). Keletą metų dėstė šioje mokslo įstaigoje. Nuo 1976 metų – laisvas menininkas, duoną valgantis iš kūrybos. S. Kuzma kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Vieni garsiausių jo darbų – paminklas Sausio 13-osios aukoms Antakalnio kapinėse „Pieta“ ir atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros, „Mūzų šventė“, puošianti Nacionalinio dramos teatro įėjimą, „Šaulio“ skulptūra Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose, paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Panevėžyje. Pastaruoju metu sukūrė skulptūrų Elektrėnų, Vilkaviškio, Ignalinos, Nidos bažnyčioms.

Mirė istorikas V. Merkys

Prof. dr. Vytautas Merkys

2012 m. liepos 25 d., eidamas 84-uosius metus, mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys. Jis buvo vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų, humanitarinių mokslų habil. dr. (1968), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos (MA) tikrasis narys (1990), Gardino universiteto garbės daktaras (1993), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, MA S. Daukanto premijos (1996) ir Lietuvos mokslo premijos (1997) laureatas.