Kelias, vedantis į niekur
Gintaras Visockas
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės... Tačiau kai kurios mūsų pastangos kenksmingos bei pražūtingos, prieštaraujančios sveiko proto dėsniams, vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, pasmerkta mirčiai. Būtent Lietuva bando įteisinti tokias žaidimo taisykles. Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Be abejo, už bet kokią netvarką, susidariusią Lietuvoje, atsakingi mes visi. Taip negali būti: kalta tik valdžia, bet ne visuomenė. Valdžia ir visuomenė du artimai susiję poliai. Jei valdžia pradeda savivaliauti, vadinasi, visuomenė leidžia valdžiai nepaisyti įstatymų arba tiesiog nepajėgia jos priversti laikytis potvarkių, dėl kurių visuotinai susitarta. Kai susiklosto tokia nepavydėtina situacija, pirmiausia reikėtų priekaištauti ne valdžiai, kuri esą neklauso prašymų ir įkalbinėjimų, o sau už bejėgiškumą. Sutinku, kad atsakomybės neturėtų baidytis ištepliotų būstų savininkai jau vien dėl to, kad kotedžų ir daugiaaukščių namų savininkai privalo bent jau domėtis, kas gi šlaistosi aplink jų namus, kas dedasi po jų langais naktimis ar vakarais, turėtų tapti draugiškesni, vieningesni, solidaresni. Ir vis dėlto pastarojo Vilniaus savivaldybės sumanymo, jog būtina bausti ištepliotų namų savininkus už tai, kad jie teplionių nenuplauna ar nenugramdo, nesuvokiu. Juk ištepliotų būstų savininkai aukos. Jie neprivalo kiaurą parą sekti, budėti, saugoti. Galų gale pastebėję chuliganus jie neprivalo bėgti gaudyti tepliotojų. Tai atlikti privalo viešosios tvarkos sergėtojai. O jei Vilniaus viešąja tvarka besirūpinančios institucijos nepajėgia pažaboti tepliotojų, jei subjaurotų sienų mieste kaskart vis daugiau, vadinasi, sostinės valdžia nepajėgia atlikti savo tiesioginių pareigų. Ką tokiais atvejais darytų protinga valdžia? Neskubėtų atsistatydinti ir nieko bausti. Pirmiausia pultų analizuoti, kodėl gatvių dailininkus taip sunku sugauti bei atpratinti nuo blogojo įpročio teršti mūsų sostinės gatves ir kiemus. Ir tik išsiaiškinusi tikrąsias priežastis protingoji valdžia imtų ką nors bausti. Neatmesčiau tikimybės, jog bent dalį atsakomybės dėl teplionių privalėtų prisiimti ne tik ponas Artūras Zuokas, ne tik sostinės policijos patruliai, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebanti per mokyklas ir gimnazijas moksleivių įtikinti, jog paišymas ant namų sienų itin bjaurus užsiėmimas. Šiuo konkrečiu atveju ŠMM vadovybė savo indėlio taip pat neturėtų pamiršti, kad kultūringiems, dvasingiems, mandagiems paaugliams tikrai į galvą nešautų mintis kvailais užrašais ir idiotiškais piešiniais ženklinti svetimų butų ir namų sienų. Taigi protinga valdžia nuo chuliganų nukentėjusių savininkų neturėtų bauginti piniginėmis baudomis, o protingi sostinės tarnautojai pirmiausia turėtų ieškoti savo klaidų ir jas taisyti.
|