Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Netekome žymaus skulptoriaus S. Kuzmos

Skulptorius Stanislovas Kuzma Nuotrauka iš stonejam.lt

Antradienį mirė nacionalinės premijos laureatas skulptorius Stanislovas Kuzma. 65-erių menininkas į Lietuvos skulptūros istoriją įėjo garsiais darbais. 1947 metais Panevėžyje gimęs menininkas, 1966-aisiais baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje, 1973 metais – Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). Keletą metų dėstė šioje mokslo įstaigoje. Nuo 1976 metų – laisvas menininkas, duoną valgantis iš kūrybos. S. Kuzma kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Vieni garsiausių jo darbų – paminklas Sausio 13-osios aukoms Antakalnio kapinėse „Pieta“ ir atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros, „Mūzų šventė“, puošianti Nacionalinio dramos teatro įėjimą, „Šaulio“ skulptūra Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose, paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Panevėžyje. Pastaruoju metu sukūrė skulptūrų Elektrėnų, Vilkaviškio, Ignalinos, Nidos bažnyčioms.

Svarbiausi darbai yra šie: „Marija Škaplierinė“ (Kiaunorių šv. Juozapo bažnyčia, Kelmės r.); „Nukryžiuotasis“ (1991, Juknaičių gyvenvietės senelių namų koplyčia, Šilutės r.); „Karalienės malda“ (1992, „Mažojo Kameloto“ vilos parkas (J. Domanskio kolekcija), Palm Springsas, JAV); „Vizija“ (1992, Nacionalinis dramos teatras, Vilnius); „Pieta“ (1995, Lietuvos laisvės gynėjų memorialas, Antakalnio kapinės, Vilnius) „Prisikėlęs Kristus“ (1996, Švč. Mergelės Marijos kankinių karalienės bažnyčia, Elektrėnai); atkurtos šv. Elenos, šv. Stanislovo, šv. Kazimiero skulptūros ant Vilniaus arkikatedros (1996, Vilnius); „Marija Škaplierinė“ (1997, Švč. Mergelės Marijos Karmelio kalno bažnyčia, Kolainiai); „Nukryžiuotasis“ (1998, Vilkaviškio katedra); „Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimas“ (1999, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Ignalina); „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras“ (2003, Panevėžys); „Marija su mažuoju Kristumi“ (2003, Švč. Mergelės Marijos kankinių karalienės bažnyčia, Elektrėnai); „Klūpantis angelas“ (2004, Petrašiūnų kapinės, Kaunas); „Nukryžiuotasis“ (2005, Šv. Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Nida); „Našlaičių motina“ (2006, dovana popiežiui Benediktui XVI, Vatikanas); „Angelas“ (2008, Valkininkų ligoninės parkas, Varėnos r.).

Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, mažųjų formų skulptūrų („Šeima“, 1976 m., „Pasilenkusi moteris“ 1979 m., „Žemė“ 1983 m., „Debesis“ 1987 m.), skulptūrinių portretų (prof. Vytautas Sirvydis, 1980 m.), antkapinių paminklų, memorialų, medalių. Kūriniams būdinga stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai. S. Kuzmos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Kauno sporto muziejus, Tretjakovo galerija (Maskva, Rusija), Maskvos dailės muziejus (Rusija), Olimpinis sporto muziejus Lozanoje (Šveicarija), Liudvigo kolekcija (Kelnas, Vokietija) ir kiti meno muziejai.

Skulptorius už kūrybinę veiklą 1996 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1997 metais gavo Gedimino ordino Komandoro kryžių.

Skulptoriaus vargai dėl sveikatos prasidėjo daugiau negu prieš 30 metų, kai jį gatvėje užpuolikai sumušė taip stipriai, jog teko operuoti širdį. Visus savo žymiuosius darbus S. Kuzma dirbdavo tarp širdies operacijų ir gydymosi ciklų.

© 2012 „XXI amžius“