|
Lietuvos pasauliečių pranciškonų atsikūrimo Vilniuje jubiliejus
Dr. Aldona Kačerauskienė
Birželio 9 dieną Vilniaus pasauliečių pranciškonų (tretininkų) Bernardinų brolija šventė atsikūrimo dvidešimties metų sukaktį. Kaip ir dera jubiliejų progomis, apie tai paprašėme papasakoti vieną iš pradininkų, Šv.Mikalojaus brolijos vyresnįjį br. Edvardą. Jis sakė: Sovietmečiu jautėme dvasinį alkį. Prasidėjus atgimimui į Lietuvą pliūptelėjo visokie guru. Žmonėms buvo sunku apsispręsti, prie ko šlietis, ko klausyti. Ėmiau lankytis Žinijos renginiuose. Laimė, tuo metu Dievas leido sutikti kompozitorių Alvidą Remesą, tretininką br. Jeronimą. Bendravimas su juo daug davė, priėmiau jo kvietimą stoti į Pasauliečių pranciškonų ordiną. Jiedu su Vilniaus Arkikatedros Bazilikos tuometiniu klebonu tretininku mons. Kazimieru Vasiliausku buvo Ordino atkūrimo Vilniuje iniciatoriai. Dar būdamas noviciate, gavau užduotį, veikiant per klebonus sušaukti atkuriamąjį susirinkimą. Dievui laiminant, viskas labai gerai sekėsi. Pirmieji susirinkimai vykdavo Arkikatedroje, kartais gamtoje. Paskui kurį laiką glaudėmės Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo bažnyčioje. Prisijungė gausus jaunimo būrys.
Į savo jubiliejinę šventę susirinko nemažai žmonių. Iš jų pasakojimų sužinojome, jog daugiausia į kvietimą tapti tretininkais atsiliepė tie, kurių šeimų nariai (tėvai, seneliai) priklausė Pasauliečių pranciškonų ordinui. Br. Antanas prisimena: Mano mama buvo tretininkė. Aš taip pat laukiau atsikuriant Trečiojo ordino. Vieną 1993 metų vakarą, po šv. Mišių užsibuvau Vilniaus Arkikatedroje. Prie manęs priėjo moteris ir pakvietė į susirinkimą... Buvo daug malonių susitikimų, užsimezgė dvasinis ryšys. Džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas randa bendrą kalbą su vyresnio amžiaus broliais ir seserimis. Mes mokomės iš jaunimo entuziazmo, jie semiasi mūsų patirties.
Šventė prasidėjo įdomia ekskursija po Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią. Apžiūrėjome restauruotas, daugelį metų paslėptas po keliais dažų sluoksniais freskas, net pakilome į bokštą, iš kurio grožėjomės Vilniaus panorama.
Dvasios vadas br. kun. Arūnas Peškaitis per konferenciją palinkėjo, kad evangelinė šv. Pranciškaus ugnis liepsnotų ir toliau. Siekiamybė yra gyva krikščioniškos meilės bendruomenė. Brolija yra nuolankumo mokykla, todėl turime mokytis pamilti patį netobuliausią savo brolį, sakė dvasios vadas ir komentavo šv. apaštalo Pauliaus Himną meilei (1Kor.13).
Br. kun. Algis Malakauskis, ką tik sugrįžęs iš kelionės Baltijos jūra, aplankęs Švedijoje ir Suomijoje buvusius pranciškonų vienuolynus, dalijosi įspūdžiais, rodė kelionės skaidres.
Iš Klaipėdos atvykęs Ordino nacionalinis ministras br. Nerijus Čapas linkėjo bendruomenei laikytis vienas kito, o labiausiai Viešpaties, taip pat naujiems nariams padėti eiti pranciškoniškąją kelionę. Juk bendrystėje gera būti, sakė ministras. Vertingi ir pamokantys buvo narių liudijimai. Bernardinų brolijos vyresniosios s. Alinos nuomone, nereikėtų konfliktuoti su aplinkiniais, nutraukti gerus santykius su kitaip manančiais. Jeigu tai įvyksta, reikėtų ieškoti susitaikymo. S. Irena patarė: Jei tavęs kas netoleruoja, atsigręžk į save, išmok save geriau pažinti.
Šventė baigėsi šv. Mišiomis, kurias aukojo br. kun. Andrius. Per šv. Mišias būrelis žmonių davė įžadus, bendruomenė pasipildė naujais nariais. Paskui bendrauta prie arbatos puodelio.
© 2012 XXI amžius
|