Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Olimpiadoje Londone – geriausias lietuvių pasirodymas

Olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė

Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė – Zadneprovskienė

Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė – Zadneprovskienė

Kanojininkas Jevgenijus Šuklinas džiaugiasi sidabro medaliu

Bronzos medalio laimėtojas boksininkas Evaldas Petrauskas

Olimpinę bronzą iškovojęs imtynininkas Aleksandras Kazakevičius Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos

Londono olimpiadoje aukso medalį 5000 m distancijoje laimėjusi Maserat Defar iš Etiopijos po savo pergalės rodo Dievo Motinos su Kūdikėliu Jėzumi atvaizdą, kurį bėgdama laikė už marškinėlių prie krūtinės. Ši savo didelio pamaldumo (kaip ir kai kurie kiti sportininkai) neslepianti 28 metų afrikietė krikščionė (stačiatikė) jau yra laimėjusi aukso medalį 2004 metais Atėnų ir „bronzą“ 2008 metais Pekino olimpiadose. 28 metų sportininkė du kartus yra gerinusi pasaulio rekordus, o 2007 metais Tarptautinės Lengvosios atletikos federacijos paskelbta „Metų lengvaatlete“. Tikimasi, kad ji sieks medalio ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Nuo liepos 27 iki rugpjūčio 12 dienos Didžiosios Britanijos sostinėje Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės. Beje, popiežius Benediktas XVI palinkėjo, kad Olimpinės žaidynės Londone būtų tikra žemės tautų brolybės patirtimi. Popiežius sakė: Olimpiados yra didžiausias pasaulinis sportinis įvykis, kuriame dalyvauja daugybės tautų atletai ir kuris turi didelę simbolinę reikšmę. Dėlto į jas Bažnyčia žiūri su išskirtine simpatija ir dėmesiu. Meldžiamės, kad, pagal Dievo valią, Londono žaidynės būtų tikra žemės tautų brolybės patirtimi.

Įspūdingą jų atidarymo ceremoniją „Stebuklų salos“ režisavo garsus kino režisierius Denis Boilas. Pasitelkiant anglišką humorą buvo parodyta britų imperijos ir šiuolaikinės Didžiosios Britanijos istorijos pamoka, o žaidynių pradžią paskelbė karalienė Elžbieta II. Atidarymo renginyje, kurį stadione stebėjo 80 tūkst. žmonių, dalyvavo apie 10 tūkst. šokėjų, artistų, gimnastų, savanorių. Visa ceremonija kainavo apie 100 mln. eurų. Olimpiadoje dalyvavo 204 šalių (beje, Jungtinių Tautų organizacijai priklauso 193 valstybės) sportininkai – iš viso jų buvo 10500. Daugiausia – iš Didžiosios Britanijos – 542. Jauniausia buvo trylikametė plaukikė iš Togo Adzo Kpossi. Sportininkai varžėsi 302 rungtyse dėl medalių, kurie svėrė 410 gramų. Pirmąkart žaidynių istorijoje kiekvienos šalies rinktinės sudėtyje buvo ir moterų. Londono žaidynes saugojo 10400 apsaugos darbuotojų ir 17 tūkst. kareivių.

Lietuvos delegacijos valstybinę vėliavą nešė dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna. Olimpiadoje dalyvavo 62 Lietuvos sportininkai. Jauniausia – penkiolikmetė plaukikė Rūta Meilutytė, liepos 30-ąją pirmoji Lietuvai padovanojusi aukso medalį, laimėjusi 100 m plaukimą krūtine. Ji šį atstumą įveikė per 1 min. 05,47 sek. ir aštuoniomis šimtosiomis sekundės aplenkė amerikietę Rebeką Soni. Mūsų plaukikė tapo žaidynių žvaigžde.

Olimpine čempione paskutinę žaidynių dieną tapo ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, surinkusi 5408 taškus. Tai naujas olimpinis rekordas.

Kanojų sprinto atstovas Jevgenijus Šuklinas, 200 m įveikęs per 42,853 sek., pelnė sidabro medalį. Nugalėjo ukrainietis Jurijus Čebanas (42,291 sek.).

Bronzos medalį pirmasis iškovojo imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Jis per bronzinę dvikovą ant imtynių kilimo žengė matydamas viena akimi. Po pirmosios kovos pakraujavęs ir stipriai ištinęs antakis nesutrukdė 26 metų sportininkui lemiamoje graikų-romėnų imtynių kovoje nugalėti Marką Overgaardą Madseną iš Danijos ir laimėti medalį.

20-metis boksininkas Evaldas Petrauskas atsidūrė dėmesio centre, kai pelnė bronzą svorio kategorijoje iki 60 kg ir tik dėl teisėjų neobjektyvumo nepateko į finalą. Nacionaliniam britų transliuotojui BBC po kelių ginčytinų rezultatų serijos taip pat kilo klausimų, kaip skaičiuojami taškai per bokso varžybas Londono olimpiadoje. Dar pernai vienoje BBC laidoje bokso sporto šakos atstovai kalbėjo, kad 2012 metų Londono olimpinių žaidynių medalius galima nusipirkti. Buvo tvirtinama, kad Azerbaidžanas tarptautinėms bokso institucijoms sumokėjo 9 mln. JAV dolerių už du aukso medalius. Tarptautinė bokso asociacija AIBA neigė tokius kaltinimus. Tarptautinis olimpinis komitetas taip pat nerado oficialių įrodymų, kad už medalius buvo sumokėta. Tačiau kai kurie rezultatai per keletą pastarųjų dienų paskatino rimtas diskusijas apie taškų skaičiavimo sistemą. Pirmą kartą visi buvo priblokšti, kai Azerbaidžano atstovas kovojo prieš japoną. Azerbaidžano boksininkas Magomedas Abdulhamidovas laimėjo varžybas nepaisant to, kad finaliniame ture buvo net šešis kartus parblokštas ant grindų. Po Japonijos apeliacijos sprendimas buvo panaikintas, teisėjas pripažino klydęs ir azerbaidžanietis iškrito, o japonas toliau tęsė kovą dėl medalio. Po keleto dienų į ringą išėjo kitas Azerbaidžano atstovas Teymuras Mammadovas, ir jam buvo įskaityta pergalė minimalia persvara prieš Baltarusijos boksininką Siarhejų Karnejevą. Trečiajame raunde T. Mammadovas prasižengė laikydamas varžovą, bet nebuvo griežtai nubaustas. Minia ir komentatoriai buvo šokiruoti, kai jis laimėjo. Baltarusija taip pat apskundė tokį teisėjo sprendimą, tačiau šįkart skundas nebuvo patenkintas. Tarptautinės bokso asociacijos prezidentas Ching-Ko-Wu, sakė, kad kaltinimai, jog AIBA iš Azerbaidžano paėmė kyšį mainais į du aukso medalius Londono olimpinėse žaidynėse, yra netiesa. Jis esą labai sunkiai dirbęs pastaruosius šešerius metus, kad išvalytų mėgėjų boksą nuo ankstesnės administracijos korupcijos skandalų. Vis dėlto bokso varžybas gana dažnai lydi skandalai ir kaltinimai dėl neteisingo taškų skaičiavimo.

Dukart olimpiniam čempionui V. Aleknai nepavyko Londone papildyti savo gausios apdovanojimų kolekcijos  – jis liko ketvirtas... Pirmuoju bandymu numetęs diską 67 m 38 cm jis pateikė neblogą paraišką medaliui gauti. Su šiuo rezultatu iki penktojo bandymo lietuvis žengė trečias. Tačiau vėliau jį aplenkė estas Gerdas Kanteris, numetęs diską 68 m 03 cm. Iranietis Ehsanas Hadadi liko antras (68 m 18 cm), o nugalėjo vokietis Robertas Hartingas (68 m 27 cm).

Dviratininkė Simona Krupeckaitė su olimpiniu treku siejo labai daug vilčių, tačiau liko be medalio: keirino rungtyje užėmė 7-ąją vietą, sprinte – 5-ąją.

Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt Londono žaidynėse užėmė 6-ąją vietą. Visą olimpinę regatą Pietų Anglijoje, Lamanše, pūtę stiprūs vėjai atėmė iš Pekino žaidynių vicečempionės progą vėl pasivaržyti dėl „Laser Radial“ klasės medalių. Lietuvė yra techniška buriuotoja ir jos privalumai išryškėja esant silpnam vėjui. Kai jis stiprus, į priekį veržiasi stambesnės ir galingesnės varžovės.

Porinių dviviečių 2000 m irklavime Lietuvos atstovai Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris užėmė šeštą vietą.

Lietuvos imtynininkas Edgaras Venckaitis (66 kg) užėmė 7 vietą, bet turėjo galimybę paguodos turnyre pakovoti dėl bronzos. Deja, mūsiškis susitiko su pasaulio čempionu kubiečiu Pedro Mulensu Herrera ir jam pralaimėjo.

Irkluotojai Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis 2000 m distancijoje iškovojo aštuntą vietą. Aštuntas liko ir plaukikas Giedrius Titenis, plaukęs 100 m krūtine.

Nemažai tikėjomės iš mūsų krepšininkų. Londono olimpiadoje vėl auksą laimėjo JAV, krepšininkai, antri liko ispanai, treti – pirmąkart olimpinėse žaidynėse medalius pelnę rusai, ketvirta – Argentinos rinktinė. Lietuvos krepšinio rinktinė Londono žaidynėse pirmąkart nepateko į stipriausiųjų ketvertuką ir galutinėje įskaitoje užėmė 8-ąją vietą. Varžybos dėl 5–8 vietų nebuvo rengiamos. Ketvirtfinalyje pralaimėjusios komandos išrikiuotos pagal ankstesnėse rungtynėse žaidynėse pasiektus rezultatus – pergales ir pralaimėjimus, jeigu reikia, ir pagal įmestų ir praleistų taškų skaičių... Mūsų šalies komanda atsidūrė žemiausiai tarp visų ketvirtfinalio dalyvių – 2 pergalės ir 4 pralaimėjimai. 5-ąją vietą užėmė Brazilija (4 pergalės ir 2 pralaimėjimai), 6-ąją – Prancūzija (4 ir 2), 7-ąją – Australija (3 ir 3). Nuo pat pirmųjų Lietuvos krepšinio rinktinės kovų šalies aistruoliai piktinosi „išniekintu Lietuvos himnu“ – „Tautiška giesmė“ olimpiados rengėjų sprendimu buvo sutrumpinta. Bet vadovaujantis Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacija, valstybių himnai per žaidynes turi skambėti ne ilgiau nei 80 sek. Vis dėlto turime džiaugtis, kad vien krepšininkų dėka Lietuvos himnas skambėjo šešis kartus.

Dabar jau tikriausiai niekas nesužinos, kodėl septynkovininkė Austra Skujytė vienintelė iš visų buvo pakviesta atlikti dopingo testo jau po pirmosios varžybų dienos. Taip lietuvė prarado auksines poilsio valandas. Iki pat paskutinės rungties buvusi tarp lyderių ji po 800 m bėgimo smuko į 5-ąją vietą. Londone ji geriau už visas varžoves šoko į aukštį (192 cm) ir stūmė rutulį (17 m 31 cm). Pastarosios rungties rezultatas – naujas septynkovės olimpiados rekordas. Beveik visą laiką buvusi antroje vietoje, po paskutinės rungties – 800 m bėgimo – septynkovininkė A. Skujytė Londono žaidynėse liko penkta. Austra šioje rungtyje atidavė visas jėgas, bet varžovės buvo greitesnės... Lietuvė 800 m distanciją įveikė per 2 min. 20,59 sek., bet atsiliko nuo savo tiesioginių konkurenčių. Iki bronzos medalio pritrūko 29 taškų, t.y. reikėjo bėgti maždaug 3 sek. greičiau.  A. Skujytė vis tiek pasiekė asmeninį rekordą – surinko 6599 taškus. Trečia liko dabartinė pasaulio čempionė 24-erių metų rusė Tatjana Černova (6628 taškai). Išties keisti dalykai dėjosi septynkovės varžybose. Drąsiai galima teigti, kad Austrą iš ritmo išmušė sugaištas laikas dopingo kontrolėje po pirmosios varžybų dienos. To nebūdavo anksčiau. Keisčiausia, kad mūsiškė su visomis prizininkėmis į dopingo kontrolę buvo pakviesta ir antrą sykį. Lietuvos rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas Organizacinio komiteto antidopingo komisijai po pirmojo patikrinimo įteikė protestą. Jis nieko nepakeis, bet gal ateityje bus labiau paisoma ir mažų šalių interesų? Gydytojas sakė, kad mums iš dantų išplėšė medalį. „Sportininkė – apvogta, valstybė – apvogta“, – dopingo kontrolieriais piktinosi Lietuvos olimpiečių vyriausiasis gydytojas D. Barkauskas. Lietuvos olimpinė misija dėl šio įvykio parašė oficialų protestą Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Sportininkės treneris Aleksas Stanislovaitis sakė, kad antrą kartą olimpinių septynkovės varžybų niekas nerengs, tačiau bus atkreiptas dėmesys, kad ateityje tokių situacijų nebūtų.

Iš tiesų antidopingo komisija yra visagalė, gali daryti ką tik nori, niekas jos sprendimų, kad ir kiek kas skųstųsi, nepakeis. Be abejo, kovoti su dopingo vartojimu būtina, bet kai ne visiems sudaromos vienodos sąlygos, tada kyla abejonių dėl tos komisijos darbo, kurio niekas negali patikrinti. Štai dar Londono olimpiados išvakarėse Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė per vieną mėnesį buvo tikrinta net keturis kartus. Trys atsakymai buvo neigiami, juos sportininkė gavo praėjus dviem savaitėms po patikrinimo. O ketvirtojo patikrinimo rezultatų laukė ilgiau nei mėnesį. Sulaukusi atsakymo, kad jos ketvirtojo patikrinimo rezultatai rodo vartojus dopingą, netrukus net Italijos interneto svetainės mirgėjo pranešimais apie tai... Taigi R. Leleivytė prarado galimybę dalyvauti Londono olimpiadoje. Kaip teigia sporto medikai, dopingo nustatymo būdai nuolat tobulinami, bet sprinteriams ar ilgų nuotolių bėgikams ateityje aukštus rezultatus pasiekti gali padėti ne draudžiamų preparatų vartojimas, o genų pakeitimas.

Sportininkų mėginiai saugomi ilgą laiką ir jų analizė gali būti atlikta po kelių metų. Prisiminkime atvejį, kai net po septynerių metų buvo nustatyta, kad JAV atletė Merion Džons 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių metu vartojo dopingą, iš jos buvo atimti 5 olimpiniai medaliai. Jau ir Londono žaidynių moterų rutulio stūmimo olimpinė čempionė Baltarusijos sportininkė Nadežda Ostapčiuk neteko čempionės aukso medalio, nes jos dopingo testas buvo teigiamas. Baltarusijos lengvaatletė vartojo anabolinius steroidus. Abiejuose N. Ostapčiuk šlapimo mėginiuose po jos pergalės rutulio stūmimo sektoriuje rugpjūčio 6-ą dieną buvo aptikta metenolono. Baltarusijos olimpinės delegacijos vadovai įpareigoti sugrąžinti N. Ostapčiuk aukso medalį, kuris bus skirtas Valerie Adams iš Naujosios Zelandijos.

Sėkmingiausiai po nepriklausomybės atkūrimo olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Lietuvos rinktinė su dviem aukso, vienu sidabro bei dviem bronzos medaliais komandų įskaitoje užėmė 34-ąją vietą. Tačiau paskaičiuota, kad medaliais, tenkančiais tūkstančiui gyventojų, Lietuva užėmė 8 vietą, nusileidusi Grenadai, Bahamams, Jamaikai, Naujajai Zelandijai, Trinidadui ir Tobagui, Vengrijai bei Kroatijai.

Prieš ketverius metus Pekine du sidabro ir tris bronzos medalius iškovojusi Lietuva medalių lentelėje buvo 56-oje vietoje. Taip pat penkis apdovanojimus (2 aukso ir 3 bronzos) lietuviai buvo iškovoję tik 2000-aisiais Sidnėjuje.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse iškovojo jau 21 medalį – 6 aukso, 5 sidabro bei 10 bronzos.

1–8 vietas olimpiadoje užėmę atletai gaus premijas: už 1-ąją vietą – 400 tūkst. litų, už 2-ąją – 200 tūkst., už 3-iąją – 150 tūkst., už 4-ąją – 80 tūkst., už 5-ąją – 60 tūkst., už 6-ąją – 40 tūkst., už 7-ąją – 30 tūkst., už 8-ąją – 20 tūkst. litų.

2012 metų Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, sportininkams buvo jau septintosios. Prieš tai mūsiškiai dalyvavo 1924 metais olimpiadoje Paryžiuje, 1928 metais – Amsterdame, 1992 metais – Barselonoje, 1996 metais – Atlantoje, 2000 metais – Sidnėjuje, 2004 metais Atėnuose ir 2008 metais – Pekine.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybiniais apdovanojimais apdovanojo Londono olimpinėse žaidynėse medalius laimėjusius sportininkus.

Beje, žiniasklaidos atstovų olimpiadoje buvo dvigubai daugiau nei sportininkų. Naujienas apie žaidynių rezultatus ir užkulisius pasauliui dvi savaites siuntė 21 tūkst. akredituotų žurnalistų, iš jų – apie 20 iš Lietuvos. Žaidynėse buvo daug savanorių, pagelbėjusių sportininkams ir žiūrovams įvairiuose reikaluose. Kalbama, kad dalis tų savanorių teikė ir sekso paslaugas – juk ne be reikalo sportininkams žaidynių organizatoriai nemokamai išdalijo 100 tūkst. prezervatyvų...

Sekmadienį Londone vyko žaidynių uždarymo ceremonija. Lietuvos delegacijoje buvo 40 žmonių, vėliavą nešė vyrų 200 m vienviečių kanojų sprinto vicečempionas J. Šuklinas. Ceremonijoje, pavadintoje „Britų muzikos simfonija“, netrūko ryškiausių Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždžių. Po sunkios ligos publikai pirmą kartą pasirodė Džordžas Maiklas, taip pat „Pet Shop Boys“, „One Direction“, „Madness“, Ray Daviesas, Emeli Sande, Taio Crus, Tinie Tempah, Jessie J. Programą olimpiniame stadione stebėjo 80 tūkst. žmonių. Vaizdas, kurį žiūrovai matė tiek stadione, tiek prie televizijos ekranų, buvo efektingas. Vaizdo efektai bei įspūdingi kostiumai šį renginį padarė vienu įsimintiniausių. Iš viso pasirodyme dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių. Visi atlikėjai, dalyvavę tiek atidarymo, tiek uždarymo ceremonijoje, gaus simbolinį 1 svaro sterlingų atlygį. Kitos olimpinės žaidynės po ketverių metų vyks Pietų Amerikos žemyne, Brazilijos mieste Rio de Žaneire.

Parengė Romas Bacevičius

Iš viso apdovanojimus Londono olimpiadoje iškovojo 85 valstybių atletai. Supažindiname su medalių lentele (vieta, šalis, auksas, sidabras, bronza, iš viso):

© 2012 „XXI amžius“