Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Laikas ir žmonės

Atradęs pašaukimą – tarnauti Tėvynei

Minint mokytojo, Lietuvos patrioto, rašytojo Antano Viluckio 80-ąsias gimimo metines

Prof. Ona Voverienė

Ar gali atgimti daugumos dabartinių lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, dvasia? Tik nedidelė dalis patriotų, kuriems svarbi jų Tėvynė, Valstybė, ir amžinosios lietuvių Tautos vertybės, yra belikusi Lietuvoje. Kiti – jau nutautėję, persiėmę slaviška dvasia (tai matome ir kai kuriuose politikuose – Seimo nariuose), indiferentiška dvasinėms vertybėms, jau gyvi... mirę savo Tautai ir Valstybei, užsikrėtę savotišku „išsigimusiu kosmopolitizmu“, kuris kaip piktybiškiausias vėžys baigia sugraužti Tautos dvasią. Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius šį reiškinį paaiškino taip: „Tai susiję su sovietine okupacija, kuri žiauriomis priemonėmis išugdė lietuvių sąmonėje nepilnavertiškumo ir atsidavimo „vyresniajam broliui“ kompleksą. Iš čia kyla valdžios vyrų nuolatinis dairymasis zuikio žvilgsniu, ką pasakys kaimynai, baiminimasis. Atsiprašinėjama net už nebūtus nusikaltimus“ (kaip A. Brazauskas Izraelyje). Iš čia begalinis lankstymasis ir pataikavimas militaristinėms kaimynėms – Lenkijai ir Rusijai. Iš čia – valdžios jau beveik karikatūriškas bejėgiškumas prieš mūsų šalį šmeižiančius pasaulyje V. Tomaševskį ir V. Uspaskichą.

Laikas ir žmonės

Gyvenimas – lyg kelionė

Benjaminas ŽULYS

Skulptorius ir tapytojas Leonas Juozonis prie šachmatų lentos

Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, vienoje sodyboje stovi keli išvaizdūs koplytstulpiai. Viename iš šių lietuvių mažosios architektūros statinių iškalti Jono Aisčio žodžiai: „Gyvenimas – tai kaip graži kelionė“. Šių koplytstulpių autorius – tautodailininkas Leonas Juozonis. Neseniai jis paminėjo savo gyvenimo 90 metų jubiliejų. Minėjimo iškilmės įvyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, kurioje buvo surengta jo personalinė dailės kūrinių bei literatūros darbų paroda. Minėjime buvo prisiminta, kad jis – skulptorius, tapytojas, projektuotojas, aktyvus visuomenės veikėjas, be to, dar žinomas šachmatininkas, stalo tenisininkas, meno saviveiklos žymūnas, garbės kraštotyrininkas, Jono Aisčio premijos laureatas, apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Kauno sėlių klubo, Kauno inteligentų klubo „Senjorai“, Lietuvai pagražinti, Tėviškės pažinimo draugijų narys. Prisimenant dar neseną praeitį, būtina paminėti, kad L. Juozonis dalyvavo 1941 metų birželio sukilime. Jau vien tai, kad jis sovietmečiu šachmatų simultanuose su pasaulio čempione Nona Gaprindašvili pasiekė lygiąsias ir laimėjo prieš mūsiškį garsųjį šachmatininką Vladą Mikėną, kalba apie jubiliato įvairiapusę veiklą ir talentus. Bet svarbiau yra ne kokiose draugijose L. Juozonis dalyvauja ar dalyvavo, o ką gera bei reikšminga jose nuveikė. Itin jo reikšmingi kiti profesionalūs darbai skulptūroje, literatūroje, tapyboje. Tiesa, tik nedidelė jų dalis buvo eksponuojama jubiliejui skirtoje parodoje, daug jų liko namuose, kurie – tarsi ištisas muziejus. Kiti pasklidę po įvairius mūsų šalies ir užsienio miestus, dar kiti – suaugę su žeme. Menininkas savo tapybos darbais yra visapusiškas. Jis tapo aliejumi, tempera, pastele, akvarele, linoraižiniais, šilkografija. Sukūrė apie šimtą skirtingos tematikos paveikslų. Tarp kitų, kurie buvo eksponuojami parodoje, ženklūs – „Žemaitija“, „Ablinga“, „Partizano motinai“. Ypač įspūdingas paveikslas „XIII–XVI a. Lietuvos valdovai“. Jame nutapyti Mindaugas, Gediminas, Vaišelga, Švarnas, Traidenis, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas Didysis, kiti mūsų tautos didžiavyriai. Beje, šis paveikslas sovietmečiu buvo eksponuojamas sąjunginėje dailininkų mėgėjų parodoje Maskvoje „Šlovė darbui“. Matyt, parodos organizatoriai nesuprato, kas tame paveiksle po lietuvių valdovų portretais parašyta, be to, paveikslas neatitiko parodos tematikos. Dar svarbesnė L. Juozonio darbo sritis yra jo skulptūros dirbiniai.