|
Kas gali geriausiai tarnauti Lietuvos gerovei
Spalio 14 diena Seimo rinkimų diena, lemtinga mūsų Tėvynei Lietuvai, mūsų ir po mūsų Lietuvoje gyvensiančių žmonių ateičiai. Kokia ji bus, priklausys nuo jūsų apsisprendimo, sąmoningumo, doros bei išminties.
Dievo dovana gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje kiekvienam krikščioniui drauge reiškia atsakomybę už šalies ateitį ir pareigą dalyvauti valstybės valdyme. Rinkimų į Seimą išvakarėse norime Jums priminti, kad tai sunkesnė ir svarbesnė pareiga negu nueiti į balsavimo apylinkę. Nusivylimas, teisėtas pasipiktinimas daugeliu tautos išrinktųjų verčia susivokti, kad taip atsitinka ir dėl mūsų pačių, rinkėjų, kaltės: abejingumo, gilesnio supratimo bei atsakingumo stokos. Reikia nuolat, tiek prieš rinkimus, tiek po jų akylai stebėti politikus, ypač partijų nuveiktus darbus. Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą nuo tvirtais moraliniais įsitikinimais grindžiamo valstybės ir bendruomenės stiprinimo. Atskirkime tuščią gąsdinimą sąmokslais ir priešrinkiminį pažadų dosnumą nuo pastangų sudaryti visiems geras sąlygas mokytis, sąžiningai užsidirbti ir oriai gyventi saugioje aplinkoje. Asmeninis gailestingumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja vakarykščių melagysčių ir suktybių išsiginantys rinkimų kandidatai. Apmaudas dėl praeityje patirtų skriaudų ir pralaimėjimų neturi virsti aklu kerštavimu konkurentams tuo lengva pasinaudoti dabar, siekiant nešvarių tikslų. Kuo labiau patys paisysime padorumo asmeniniame bei viešajame gyvenime, tuo labiau prisidėsime prie kūrimo tokios Tėvynės ateities, kokią regime svajonėse.
Suprantame, kad šiuose rinkimuose jums sunku apsispręsti, už ką balsuoti, kai daug partijų, kurios daug žada, bet mažai svarsto, ar tie pažadai įmanomi realizuoti dėl demografinių iššūkių gimstamumo ir normalių šeimų mažėjimo, dėl vis labiau pensininkų šalimi virstančios mūsų Lietuvos. Dabartiniai pensininkai, kol buvo darbingi, mokėtais mokesčiais išlaikė gydymo, švietimo ir socialinės paramos įstaigas, kuriose gimė, buvo gydomi, mokomi, įvairiose sunkesnėse situacijose remiami pensininkų vaikai ir vaikaičiai. Apie šią gražiai savo vaikams atliktą pareigą kalbama bažnyčios socialiniame mokyme. Jame įvardijamas kartų bendrystės principas. Mūsų krašte užaugusių ir išsimokslinusių jaunų darbingų žmonių pareiga savo darbo vaisiais ir mokamais mokesčiais ne tik išlaikyti save, bet ir tuos, kurie išlaikė dabartinę jaunąją kartą. Tai primena Bažnyčios socialinis mokymas, įvardindamas solidarumo tarp kartų principą. Bėda, kad mažėjantis vaikų skaičius šeimose, didelis abortų skaičius, aršus propagavimas kurti tarp tos pačios lyties asmenų tariamas šeimas (juk jose normaliai negali būti pradėti ir gimti vaikai), daug svetur išvykstančių uždarbiauti Lietuvos vaikų gimusių, užaugintų, išmokslintų jaunų žmonių ir užsienio (ne Lietuvos) Sodroms mokančių mokesčius, nebeatliekančių savo gimtojo krašto pensininkų, senolių išlaikymo, t.y. solidarumo su jais pareigos. Jokie asmeniškai jiems atvežami, pervedami pinigėliai nebeprisideda prie Lietuvos senosios kartos išlaikymo, nes tam reikalingos sveikatos apsaugos, socialinės paramos sistemos. Todėl išsibalansuoja mūsų Sodros sistema, nėra reikiamos proporcijos tarp mokamų mokesčių ir vis didėjančių reikalavimų didinti pensijas ir socialines išmokas. Nesprendžiant aukščiau minėtų moralinės, socialinės plotmės problemų, tokių reikalavimų patenkinti neįmanoma. Paleidus Lietuvoje žmonių darbu sukurtomis vertybėmis nepadengtų litų spausdinimo mašinas mūsų šalis būtų nustumta į galutinio žlugimo situaciją, kurioje niekam jokios pensijos nebebūtų mokamos, jokia parama nebebūtų galima. Turime suprasti, kad normalioje valstybėje lėšų pagrindinis šaltinis yra darbingų piliečių sąžiningai mokami mokesčiai, o valstybės vadovų, tarnautojų pareiga tas pajamas sąžiningai skirstyti visų socialinių sluoksnių, visų žmonių gyvenimui ir gerovei. Suprasdami, kad mūsų krašto verslininkų svarbi pareiga rūpintis ne tik savo asmeniniu gyvenimu bei privataus savo verslo klestėjimu ir jo ateitimi, techninės pažangos vystymu, socialiniu teisingumu ir visų Lietuvos žmonių tinkamu gyvenimo lygiu, manome, kad Jūs, tikintieji, turėtumėte rinkimuose palaikyti tuos, kurie ragina svarstyti apie progresinių mokesčių sistemos įvedimą ne tik kad išvengtume socialinių neramumų, bet ir dėl krikščioniškos artimo meilės neturtingiesiems pareigos įvykdymo. Kadangi Lietuvos demografinės katastrofos grėsmės galingas faktorius yra lėšos, gaunamos eksploatuojant žmogiškos prigimties žemąsias aistras ir priklausomybes (atveriant vis platesnes galimybes alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, seksualinių paslaugų verslui ir t.t.), reikia palaikyti tuos, kurie ne tik įvardina tokių verslų keliamą grėsmę visuomenei, bet ir kuria planus, kaip suvaldyti šioje srityje vis labiau įsigalinčias amoralumą skatinančias tendencijas.
Mes, tikintieji Kristų Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad Lietuvos gerovei geriausiai tarnauti gali tik tie valstybės vadovai, kurie atviri Kristaus mokslui bei Bažnyčios socialiniam mokymui, kurie arogantiškai neniekina krikščioniškųjų vertybių, kurie kartu su tikinčiąja liaudimi jas brangina ir puoselėja!
Mieli tikintieji, šie trumpi pamąstymai tepadeda Jums susiorientuoti, už ką reikėtų balsuoti spalio 14-ąją! Turime keistis ir patys, jei norime, kad naujasis Seimas būtų geresnis. Tik Viešpats gali padėti mums įveikti savo žmogiškąjį silpnumą, suteikti išminties ir įžvalgumo, idant tinkamai apsispręstume ir paklotume gerus pamatus artimiausių metų šalies gerovei. Šį Jūsų susimąstymą telydi Jūsų asmeninė ir bendruomeninė parapijų malda už Tėvynės Lietuvos dvasinę, socialinę ir materialinę pažangą!
Telšių vyskupai
© 2012 XXI amžius
|