2012 m. spalio 12 d.    
Nr. 38
(2013)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Ar kandidatų į Seimą reklama pagaliau suveiks priešingai?

Juozas Dapšauskas

Dažnai žmonės paklausia, už kokią partiją balsuoti. Juk visi kandidatai gražiai ir nerealiai žada, o kai suteikiamas mandatas, tada rūpinasi tik savo asmeniniais arba siauros verslo grupės, partijos reikalais, o ne visuomenės viešuoju interesu, nauda. Šiame straipsnyje nepasakysiu, už ką balsuoti, bet paprotinti, manau, reikia.

Pirmiausia, tikrai nereikia balsuoti už tuos kandidatus, kurie iki šleikštulio šmėžuoja reklamose. Leisdami milžiniškus pinigus reklaminiam „makaronų kabinimui“, suprantama, už juos turės atidirbti, išlaidas susigrąžinti. Jei kalbame apie dabartinius Seimo narius, kurie toliau nori pasilikti Seime, svarbu patiems pasidomėti, ką jie nuveikė būdami jame, sužinoti nepriklausomų ekspertų nuomonę. Tuos, kurie dar nėra buvę Seimo nariais ir kandidatuoja, taip pat galima patikrinti pagal tai, ką jie nuveikė kaip visuomenininkai, kokius darbus atliko dar nebūdami Seimo nariais, kokias idėjas, veiklas vykdė.


Gelbėkime gyvybes

Jonas Kačerauskas,

inžinierius, vienas blaivystės sąjūdžio kūrėjų

Tamsiosios mūsų gyvenimo dėmės

2012 metų liepos 5-oji. Popietė. Vasaros karštis. Į sostinės „Žalgirio“ autobusų stotelę krivuliuodama ateina jauna pora. Stotelėje sustojo. Mergina sukniumba ant šaligatvio. Vyras, nors pats vos bestovi, vis bando merginą pakelti, bet ji kojų neištiesia, vėl paleidžia. Ant šaligatvio mėtosi jos batai. Vyras, netekęs vilties, kojomis ją nustumia nuo šaligatvio ant grubių akmenų grindinio. Išsitraukęs cigaretę, užsirūko. Paskui troleibusu nuvažiuoja. Atėję žmonės sunerimę teiraujasi, kas nutiko merginai, gal saulės smūgis. Iškviečiama greitoji pagalba.


Netvarka valstybėje – sunki visuomenės našta, o išsivadavimas yra dorų žmonių valioje

Antanas PETRIKONIS

Lietuvių tautos ir visos Lietuvos visuomenės šiandieninės nelaimės yra 1940 metų SSRS Lietuvos Respublikos okupacijos pasekmė. Okupantai dar iki okupacijos buvo paruošę detalų lietuvių tautos sunaikinimo planą, kuriame numatė visus įmanomus atvejus. Nors Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940) buvo pasiekusi stulbinančių pasiekimų valstybės atkūrimo veikloje, tačiau po 120 metų Rusijos carų valdžios lietuvių naikinimo buvo nerealu per 22 metus visiškai konsoliduoti tautą. Bet šioje srityje pasiektas rezultatas vis dėlto buvo akivaizdus. Prasidėjus antrajai Lietuvos okupacijai ir sugrąžinus karo pradžioje į Rusiją pasitraukusius Lietuvos išdavikus tęsti lietuvių tautos naikinimą, Lietuvos partizanai po Antrojo pasaulinio karo ginklu kovėsi su okupantais ir išdavikais net dešimt metų. Kolaborantai dabar žudė visai nejausdami ir nebijodami atsakomybės – vyko savotiškos varžybos dėl žiaurumo rekordų, kurios tęsėsi kelis dešimtmečius, o rekordinio žiaurumo pasekmės – vis dar net jaunų žmonių pažeista psichinė būklė.


Demokratiška teisėsauga – teisingumo sąlyga valstybėje

Prof. Vladas Vilimas,

Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto narys

Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau primena visuomenei, kad įstatymai turi būti vykdomi. Vadinasi, iškilo problema. Juk demokratinėje valstybėje įstatymas – karalius. Dura lex, sed lex (žiaurus įstatymas, bet įstatymas), taigi jį būtina vykdyti. Tai dažnai kartoja ir LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Tačiau įstatymus ruošia teisininkai profesionalai. Priima Seimas.


Super duper

Bronė Augūnienė

Lietuviškai išvertus „Super duper“ turėtų reikšti – dvigubai ypatingas. Štai tokį 80 metų jubiliejaus minėjimą, besitęsiantį keturias dienas (nuo rugsėjo 19 iki 22 dienos imtinai), su jubiliato tėvų kapų lankymu, mirusiojo minėjimu tėviškėje bei specialia paroda Kultūros ir meno centre Vilniuje seimūnai surengė Lietuvos Parlamente komunistų partsekretoriui a. a. AMB!


Tautinės vertybės – kelrodė žvaigždė kuriant Lietuvos valstybę

Albinas Vaičiūnas

Pastaruoju metu vis mažiau kalbama apie tautines vertybes, vis daugiau akcentuojamas pilietiškumas. Net ir mūsų Konstitucijoje žodis ,,tauta“ retai vartojamas.

Reikia nuolat prisiminti, kad Europos valstybės, išskyrus vieną kitą išimtį, kūrėsi tautiškumo pagrindu. Lietuvių tauta, pirmoji iš baltų kraštų sukūrusi savo valstybę, neilgai tebuvo savarankiška – per sutartis ir sąjungas su Lenkija prarado tautinės valstybės savastį, o carinė Rusija, į kurią buvo įjungta Lietuva, buvo pasiryžusi visai sunaikinti lietuvių tautą. Tik po 120 metų nelaisvės Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Mūsų didieji Tautos vyrai – Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Stasys Šilingas ir kiti – atkakliai puoselėjo tautines idėjas ir kūrė nepriklausomą Lietuvą. Deja, jeigu J. Basanavičiaus nuopelnus retai kas drįsta ginčyti (greičiausiai dėl to, kad jis mirė tik susikūrus nepriklausomai valstybei), tai A. Smetona yra nepelnytai puldinėjamas, o S. Šilingą apskritai stengiamasi pamiršti, nors jo indėlis į nepriklausomybės atkūrimą yra tikrai didelis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, S. Šilingas parašė ,,Gintarinę deklaraciją“ dėl Rusijos, Lenkijos ir Prūsijos valdomų lietuvių žemių sujungimo į vieną valstybę. Kartu su A. Smetona jis paskelbė atsišaukimą į lietuvių visuomenę, išleido pirmąjį lietuvių rašytojų almanachą ,,Pirmasai baras“, steigė lietuviškas mokyklas Rusijoje, buvo Lietuvių tautos tarybos Rusijoje pirmininkas. Nepriklausomoje Lietuvoje ėjo valstybės tarybos primininko pareigas, buvo Lietuvos seimo narys ir teisingumo ministras. Šiandien kaip niekad aktualus jo ,,Testamentas Lietuvai“, kuriame rašoma: ,,Tauta pasiekia ko trokšta, kai moka ir gali sujungti saviškius ir pakreipti jų jausmą, mintį ir valią viena linkme. Tauta laimi, kai vieningai vykdo savo sprendimus ir savo žodį pasako laiku“. Sovietmečiu daugiau kaip dvidešimt metų lageriuose praleidęs S. Šilingas iki šiol nėra deramai pagerbtas ir įvertintas.


Algirdo Mykolo Brazausko istorinės frazės

Prieš keletą savaičių Lietuvoje su didžiuliu patosu nuvilnijo buvusio Lietuvos prezidento, okupacinės LTSR kompartijos CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko jubiliejinio gimtadienio renginiai. Beveik visą mėnesį spaudoje, radijo bei televizijos laidose netrūko liaupsių ir pagyrų buvusiam vienam iš aktyviausių kolaborantų, kuris sugebėjo prisitaikyti prie įvairiausių situacijų ir gudriai laviruoti politikos labirintuose. Prieš porą metų mirusį A. M. Brazauską itin aktyviai šlovina buvę sovietinės ideologijos propagandistai, kompartijos bei KGB sistemos darbuotojai, kiti jo bendražygiai. Ir ko tik iš tų įkyriai peršamų liaupsių neišgirstame: sostinėje, kituose Lietuvos miestuose norėta jo vardu pavadinti gatves, parkus, tiltus, hidroelektrinę, pastatyti didingą paminklą ir t.t.


Tampame valstybės paslaptimi

Kun. Robertas Grigas

1983 metais sovietinės armijos darbo batalione Kazachijos užkampyje su likimo draugais iš okupuotos Baltijos, Vidurio Azijos ir Kaukazo kepėme plytas „prieštvaninėje“, daugiausia rankų darbo reikalaujančioje gamykloje. Eilinį kartą sulūžus pasenusiai technikai, sėdėjau ant suodinų vagonečių, rašiau laišką į namus ir dėl įdomumo paminėjau plytų pagaminimo dienos planą – bene 40000 vienetų. Lietuviškame tekste įrašytą skaičių pamatė sovietų šnipomanijos paranojoje išugdytas kareivėlis ir puolė mane mušti: „Tu ką, Amerikos žvalgybai ataskaitas siunti?!“


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija