Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Rusijoje pagerbtas iškilusis lietuvis

Paminklinė lenta Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Mišias už arkivyskupą Mečislovą Reinį aukoja dvasininkai. Iš kairės: klebonas t. Sergiejus Zujevas, Maskvos arkivyskupas metropolitas Pavelas Pecci ir mons. Robertas Šalaševičius

Vladimire prie Kliazmos (180 km nuo Maskvos) esančiame centrale (kalėjime) ypatingo griežtumo sąlygomis kentėjo ir mirė daug lietuvių, tarp jų ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08). Jo atminimo pagerbimui ir vardo įamžinimui 2010 m. spalio 28 d. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčioje (lotynų apeigų katalikų) pakabintas Dievo tarno portretas, o spalio 30 d. – politinių represijų aukų Rusijoje atminimo dieną – Vladimiro miesto kapinių memoriale atidengta paminklinė lenta. Apie tai rašyta „XXI amžiuje“ (2010, nr. 84). Tačiau tuo arkivyskupo M. Reinio vardo garsinimas Rusijoje nesibaigė. Po nepilnų poros metų – naujas įamžinimo ženklas.

Kas gali geriausiai tarnauti Lietuvos gerovei

Spalio 14 diena – Seimo rinkimų diena, – lemtinga mūsų Tėvynei Lietuvai, mūsų ir po mūsų Lietuvoje gyvensiančių žmonių ateičiai. Kokia ji bus, priklausys nuo jūsų apsisprendimo, sąmoningumo, doros bei išminties.

Dievo dovana gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje kiekvienam krikščioniui drauge reiškia atsakomybę už šalies ateitį ir pareigą dalyvauti valstybės valdyme. Rinkimų į Seimą išvakarėse norime Jums priminti, kad tai sunkesnė ir svarbesnė pareiga negu nueiti į balsavimo apylinkę. Nusivylimas, teisėtas pasipiktinimas daugeliu tautos išrinktųjų verčia susivokti, kad taip atsitinka ir dėl mūsų pačių, rinkėjų, kaltės: abejingumo, gilesnio supratimo bei atsakingumo stokos. Reikia nuolat, tiek prieš rinkimus, tiek po jų akylai stebėti politikus, ypač – partijų nuveiktus darbus. Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą nuo tvirtais moraliniais įsitikinimais grindžiamo valstybės ir bendruomenės stiprinimo. Atskirkime tuščią gąsdinimą sąmokslais ir priešrinkiminį pažadų dosnumą nuo pastangų sudaryti visiems geras sąlygas mokytis, sąžiningai užsidirbti ir oriai gyventi saugioje aplinkoje. Asmeninis gailestingumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja vakarykščių melagysčių ir suktybių išsiginantys rinkimų kandidatai. Apmaudas dėl praeityje patirtų skriaudų ir pralaimėjimų neturi virsti aklu kerštavimu konkurentams – tuo lengva pasinaudoti dabar, siekiant nešvarių tikslų. Kuo labiau patys paisysime padorumo asmeniniame bei viešajame gyvenime, tuo labiau prisidėsime prie kūrimo tokios Tėvynės ateities, kokią regime svajonėse.

Pilietinė atsakomybė ir krikščioniška viltis

Vyskupo kalbėjimas prieš rinkimus visuomet yra rizikingas, nes gali sukelti dalies žmonių susierzinimą. Tokie asmenys tuomet sako, kad Bažnyčia palaiko ne tą politinę jėgą, kurią reikėtų palaikyti. Tačiau vyskupo pareiga ne tylėti, bet savo ganomiesiems priminti tai, ką jiems dera žinoti. Lygiai taip, Kaip vyskupas negali tylėti, kai Lietuvos teatro scenose niekinamas Jėzaus Veido atvaizdas, panašiai jis turi prabilti, kai kandidatai ne tik dalija nerealius pažadus, bet ir nesivaržo sakyti netiesą.